Sau 8, 2023
87 Views

Žmogaus organizmui labai svarbios nesočiosios riebiosios rūgštys

Written by

Žmogaus organizmui labai svarbios nesočiosios riebiosios rūgštys (linolinė, linolininė ir arachido), kurių organizmas nesugeba pasigaminti, todėl jas turi gauti su maistu.

Žmonės, ypač vyresni, kurie serga įvairiomis skrandžio ligomis, skleroze, turi vartoti daugiau aliejaus, nes jame nėra cholesterino. Nustatyta, kad vyrams reikia daugiau riebalų negu moterims. Šiaurinių kraštų gyventojai riebalų sunaudoja kur kas daugiau negu pietinių kraštų.

Manoma, kad nuo riebalų pertekliaus sutrinka medžiagų apykaita, žmogus nutunka, organizme kaupiasi cholesterinas, padidėja jo koncentracija kraujyje, kyla didelė grėsmė susirgti ateroskleroze, kepenų ar inkstų akmenlige bei miokardo infarktu.

Farmacijos pramonėje įvairių rūšių aliejus spaudžiamas iš sėklų presais.

Šitaip spaustas aliejus yra geros kokybės. Farmacijos pramonėje jis vartojamas kaip tirpiklis aliejiniams tirpalams, emulsijoms, tepalams, pastoms, o kietos konsistencijos (kakavos sviestas) — žvakutėms, globulėms ir lazdelėms. Iš sėmenų aliejaus nesočiųjų riebalinių rūgščių gaminamas „Linetolis” (linaetholum), kuris veikia lipidų ir baltymų apykaitą, taip pat įeina į aerozolio Liviano” (livianum) sudėtį.

Įvairių rūšių aliejuje yra fosfatidų. Ypač svarbus lecitinas, kuris lėtina organizme aterosklerozės formavimąsi, taip pat dalyvauja nervų sistemos ir kepenų veikloje, didina organizmo atsparumą infekcijai. Lecitino yra kopūstuose, morkose, žirniuose, grikiuose ir kviečiuose.

Angliavandeniai – svarbiausia maisto produktų sudėtinė dalis.

Jų sudėtyje yra anglies, vandenilio ir deguonies. Oksidinami organizme angliavandeniai skyla į anglies dioksidą ir vandenį ir atpalaiduoja energiją.

Angliavandeniai skirstomi į monosacharidus, polisacharidus ir oligosacharidus. Monosacharidams priklauso tai gliukozė (vynuogių pentozės ir heksozės. Heksozės cukrus), fruktozė (vaisių cukrus), galaktozė.

Polisacharidai tai krakmolas, glikogenas, dekstrinai, inulinas. Jie skyla žmogaus virškinimo trakte į disacharidus, o paskui į monosacharidus.

Polisacharidams taip pat priklauso celiuliozė bei panašios į ją medžiagos, vadinamos skaidulinėmis medžiagomis. Oligosacharidams priklauso disacharidai, trisacharidai ir tetrasacharidai. Disacharidai – tai sacharozė (cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus), laktozė (pieno cukrus) ir maltozė (salyklinis cukrus) — susideda iš dviejų monosacharidų molekulių.

Gliukozė gamtoje yra plačiai paplitusi.

Iš jos sudaryta krakmolas, glikogenas, celiuliozė. Ypač daug krakmolo yra bulvėse, grūduose, ankštiniuose augaluose. Gliukozės ir fruktozės yra meduje, vaisiuose, uogose, daržovėse.

Gliukozė gaunama perdirbant krakmolą. Ji, kaip svarbiausias energijos šaltinis, reikalinga smegenims, raumenims ir kitiems organams. Be to, ji mažina kepenų intoksikaciją, gerina širdies raumens, nervų sistemos veiklą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Gliukozės koncentracija kraujyje yra pastovi. Medicinoje vartojami 5%, 10%, 25% ir 40% gliukozės tirpalai.

Fruktozės yra meduje, uogose, vaisiuose ir kituose augaluose.

Organizme fruktozė lengvai virsta gliukoze arba tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Dalį fruktozės organizmas pasisavina be insulino, todėl sergantieji cukriniu diabetu ją lengviau toleruoja. Žmonėms, kurie per daug valgo saldumynų, gali atsirasti kasos funkcijos nepakankamumas ir sutrikti insulino gamyba.

Augalų ląsteliena, arba celiuliozė, pektinas, ligninas, kurių yra daržovėse, vaisiuose bei uogose reikalingos organizmui balastinės medžiagos. Jos gerina virškinimą, žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Mokslininkai mano, kad balastinės medžiagos turi įtakos cholesterino apykaitai, reguliuoja tulžies rūgščių, kurių sudėtyje yra cholesterino, susidarymą ir pašalina jas iš organizmo. Balastinės medžiagos svarbios tulžies akmenų, aterosklerozės, širdies ischemijos profilaktikai. Augalinė ląsteliena taip pat gerina kasos funkciją ir apsaugo nuo diabeto.

Pektino gausu vaisiuose, daržovėse, uogose.

Jis turi įtakos cholesterino apykaitai, šalina jį ir kitus riebalus iš organizmo. Pektinai stabdo žarnyne esančių ir puvimą skatinančių mikroorganizmų veiklą, padeda gyti žaizdoms. Todėl jie vartojami nuo virškinimo trakto ligų.

Pektinai žmogaus organizme jungiasi su kai kuriais nuodais, ypač švino, radioaktyviaisiais kobalto bei stroncio junginiais, ir padeda juos pašalinti iš organizmo. Daugiausia pektinų yra burokėliuose, obuoliuose, juoduosiuose serbentuose, slyvose, agrastuose, žemuogėse, avietėse, morkose, kopūstuose ir kt.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Riebal%C5%B3_r%C5%ABg%C5%A1tys

Article Categories:
Sveikatingumas

Comments are closed.