Sau 6, 2023
91 Views

Mineralinės medžiagos augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose

Written by

Mineralinės medžiagos augaliniuose ir gyvuliniuose maisto produktuose yra įvairių mineralinių medžiagų. Jos sudaro vidutiniškai 5,7% žmogaus masės ir organizmui reikalingos tiek pat, kiek baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai. Jų kiekis organizme priklauso nuo gamtoje esančio kiekio. Mineralinės medžiagos reguliuoja organizme osmosinį slėgi.

Padeda susidaryti virškinimo sultims, palaiko šarmų-rūgščių pusiausvyrą, taip pat reguliuoja inkstų veiklą. Augaliniuose maisto produktuose yra nemažai kalcio, kalio, natrio, magnio, kurie reguliuoja šarmų pusiausvyrą. Mėsos, žuvies produktuose, kiaušiniuose yra sieros, chloro, fosforo.

Mineralinių medžiagų organizmas turi gauti nuolat. Jų kiekis maisto produktuose būna įvairus. Tai priklauso nuo augalo rūšies, klimato, dirvos ir t.t. Šios medžiagos skirstomos į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementų organizme yra daugiau, todėl ir su maistu jų turėtume gauti daugiau. Tai kalcis, fosforas, kalis, natris, magnís, geležis, chloras, siera. Šias mineralines medžiagas aptarsime atskirai.

Kalcis.

Suaugusio žmogaus organizme yra 1,2 kg kalcio. Daugiausia jo randama kauluose ir tik 1% kraujo plazmoje bei kitur. Maisto produktai, kuriuose yra oksalatų (rūgštynės, rabarbarai, špinatai), fosfatų ir fitino (miltai, kruopos), kalcį pasisavina kur kas léčiau, ir net gali susidaryti akmenys inkstuose. Riebiosios rūgštys, esančios žarnyne, taip pat su kalciu sudaro netirpius junginius, vadinamus kalcio muilu. Jie ir trukdo ji pasisavinti.

Maistas, turintis daug baltymų, pavyzdžiui, pienas, kalcio rezorbciją didina. Kalcio kiekį organizme reguliuoja vitaminas D, prieskydinės ir skydliaukės hormonai. Jo apykaitai reikšmingas organizmo rūgščių ir šarmų balansas, nervų sistema.

Žmogus, kuriam trūksta kalcio, gali susirgti rachitu, suminkštėja jo kaulai. Kalcis ramina nervus, reguliuoja kapiliarų bei ląstelių membranų pralaidumą, kraujo krešėjimą. Kalcio yra pieno produktuose, kiaušinyje, rupiai maltuose miltuose, kopūstuose, apelsinuose, žemuogėse, kriaušėse, slyvos ir kt. Suaugusiam žmogui reikia 0,8 g kalcio. Vaikams, nėščioms moterims ir kūdikį žindančioms motinoms jo reikia daugiau per para

Fosforas.

Fosforo randama kiekvienoje organizmo ląstelėje. 90% fosforo ir kalcio randama kauluose ir dantyse. Jo yra nukleotidų, nukleino rūgščių sudėtyje. Fosfatai dalyvauja medžiagų apykaitoje kaip energijos ir genetinės informacijos nešikliai. Žmogus, kuriam trūksta fosforo, greičiau suserga rachitu, ateroskleroze, jis greitai pavargsta, prastėja jo atmintis, darosi silpna.

Jeigu fosforo trūksta maiste, jo kiekis įvairiuose audiniuose nesikeičia, bet mažėja kauluose. Gamtoje fosforo junginiai ypač paplitę. Jo randama pieno produktuose, mėsoje, žuvyje, kiaušinio trynyje, grūduose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, žirniuose, avižinėse kruopose ir kitur. Per parą žmogui reikia 1,5-2 g fosforo. Nėščioms, taip pat kūdikį žindančioms motinoms ir vaikams jo reikia daugiau.

Kalis.

Kalis žmogaus ląstelių katijonas. Tai natrio ir kalcio antagonistas. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelių sienelių pralaidumą. Be to, kalis reguliuoja organizmo skysčių osmosinį slėgį, nervų ir raumenų ląstelių veiklą. Žmogui, kuriam trūksta kalio, sutrinka virškinimas, širdies darbas, susilpnėja kraujagyslių funkcija, atrofuojasi raumenys, dingsta apetitas, jis darosi mieguistas, sumažėja kraujospūdis.

Įvairiu pavidalu kalio junginių gausu gamtoje, todėl, racionaliai maitinantis, jo organizmui netrūksta. Kartais kalio sumažėja, kai žmogus viduriuoja, vemia ar sutrinka antinksčių žievės veikla.

Kalio daugiausia yra bulvėse, žirniuose, slyvose, morkose, grikių kruopose, riešutuose, vyšniose, citrinose, apelsinuose, sėlenose, piene, kopūstuose, ridikėliuose, pomidoruose. Per parą žmogui reikia 2,5-5 g kalio.

Natris.

Daugiausia vartojama natrio chlorido druska. Natrio chloridas nuo seno buvo žinomas kaip prieskonis ir konservantas. Tik 1807 m. buvo išskirtas grynas natrio metalas ir pastebėta, kad jis reikalingas gyvūnų ir žmogaus organizmui. Valgomoje druskoje yra 40% natrio ir 60% chloro. 2,5 g druskos yra 1 g natrio.

Daug druskos vartoti nepatariama, nes tuomet organizmas kaupia skysčius, ir žmogus gali susirgti hipertonija. Tačiau, natrio trūkstant, džiūsta liežuvis, oda pasidaro sausa, suglebusi, kankina troškulys, atsiranda raumenų traukuliai, pablogėja mąstymas.

Natris reguliuoja vandenį organizme, palaiko rūgščių bei šarmų balansą. Natrio ir chloro jonai padeda susidaryti druskos rūgščiai skrandžio liaukose, perneša aminorūgštis į ląsteles.

Kiek žmogui reikia natrio per dieną, sunku pasakyti. Manoma, kad, normaliai maitinantis, jo užtenka. Mat, sunkiai dirbant (karštuose cechuose), prakaituojant, nėščioms ir kūdikius žindančioms motinoms jo reikia daugiau negu normaliai dirbant. Būtinas natrio kiekis taip pat priklauso nuo to, kiek suvartojama kalio, baltymų, nes kalis yra natrio antagonistas.

Natrio yra mėsoje, kiaušiniuose, mažiau morkose, obuoliuose, bananuose, brokoliuose ir kituose maisto produktuose. Sergant inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų mažiau vartoti valgomosios druskos.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Mineralin%C4%97s_med%C5%BEiagos

Article Categories:
Sveikatingumas

Comments are closed.