Sau 4, 2023
77 Views

Kvapiosios augalų medžiagos

Written by

Žmogų nuolat supa įvairiausi kvapai. Jie turi įtakos nuotaikai, darbingumui, organizmo gyvybinei veiklai. Jie padeda pažinti aplinką. Malonus kvapas kelia džiaugsmą, žadina apetitą, ramina nervų sistemą, gerina regėjimą.

Nemalonus kvapas slegia ir erzina, mažina apetitą, gali sukelti pykinimą, vėmimą, net silpnumą. Medikai teigia, kad daugelio protiškai atsilikusių vaikų būna sutrikusi uoslė.

Manoma, kad jautrumas kvapams yra kiekvieno organizmo individuali savybė, kuri visą laiką kinta. Uoslę silpnina daugelis ligų: polipai, adenoidai, sloga, nosies pertvaros iškrypimai, gripas, skarlatina, tymai, kiaulytė, taip pat drėgmė, užterštas oras, dulkės. Uoslę gali paralyžiuoti kai kurie vaistai: monomicinas, kanamicinas, streptomicinas ir kt.

Dabar žinoma apie šimtą tūkstančių kvapų.

Žmonėms malonūs spygliuočių miško, šviežių obuolių, jūros druskos ir jūros žolių kvapai. Vaikai mėgsta ramunėlių, mėtų, džiūstančios žolės kvapus. Jazminai, pavyzdžiui, ramina, mažina įtampą, o orchidėjų aromatas svaigina, žadina jausmus. Rožių ir šilojų kvapas džiugina, panašiai veikia braškių, apelsinų, citrinų kvapai.

Augalams kvapiosios medžiagos yra labai svarbios, nes jos privilioja vabzdžius. Lakūs junginiai, išskirti iš kvapiųjų augalų, vadinami fitoncidais ir sudaro natūralų imunitetą bakterinėms ir parazitinėms ligoms. Fitoncidų daug išskiria svogūnai, česnakai, krienai, kopūstai, spygliuočiai ir kt.

Fitoncidų yra daugelyje augalų, bet kiekvienos rūšies jie yra skirtingi. Aktyviai išskiria fitoncidus pažeisti augalai. Jie stipriai veikia aplinkinius organizmus. Pavyzdžiui, česnakas per 5 minutes užmuša net tuberkuliozės lazdelę. Fitoncidais galima gydyti plaučių, skrandžio, žarnyno, odos ligas.

Žmogaus organizme yra 65-70% vandens.

A. de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: „Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei tu pats esi gyvybė”. Vandens yra visose ląstelėse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jo kiekiai skirtingi. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o negerdamas vandens,- vos keletą dienų.

Vanduo palaiko normalią kūno temperatūrą. Organizme esančiame vandenyje vyksta medžiagų apykaita, įvairios cheminės reakcijos, nes vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis.

Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus, dėl to gali sutrikti biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija, nervinių bei kitų ląstelių veikla. Mokslininkai mano, kad senstančiame organizme mažėja vandens.

Su vandeniu iš virškinimo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Vanduo, kurį organizmas gauna su daržovėmis, vaisiais, uogomis ir vaistinių augalų antpilais, labai naudingas, nes jame yra ištirpusių įvairių biologiškai veiklių medžiagų.

Daugiau vandens reikia gerti sergant kepenų ir tulžies latakų ligomis, esant ūminiams ir lėtiniams apsinuodijimams, taip pat užkietėjus viduriams.

Patariama mažiau skysčių vartoti sergant širdies bei inkstų ligomis.

Manoma, kad vanduo, gautas iš ištirpinto ledo ar sniego, yra efektyvus aterosklerozės profilaktikai ir gydymui. Štai kodėl žmonės nuo seno gydymui vartoja šaltinio vandenį.

Žmogui labai naudinga maudytis, praustis po dušu, apsitrinti ir kt. Vandens gydomosios savybės buvo pastebėtos dar 1500 metų prieš mūsų erą ir aprašytos indų himnų knygoje Rigvedoje”: Apsiplaudamas žmogus.

Įgyja dešimt privalumų – jo protas pasidaro blaivus, gaivus, pats žmogus pasidaro žvalus, sveikas, įgyja jėgų, grožio, atjaunėja, dvelkia švara, jo odos spalva darosi maloni ir patraukia gražių moterų dėmesį.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Augalai

Article Categories:
Sveikatingumas

Comments are closed.