Gru 9, 2022
69 Views

Judėjimo bandymai inercija šalia mūsų

Written by

Judėjimo bandymai inercija šalia mūsų. Dažnai girdime ir vartojame žodį ,,inercija”. Jį taria net tie, kurie dar nežino arba jau pamiršo pirmąjį Niutono judėjimo dėsnį. ,,Inercija” yra lotynų kalbos žodis. Jis reiškia neveiklumą, tingumą, nepaslankumą. Apie tingų, nejudrų žmogų sakoma: ,,Jis labai inertiškas”. Tai tiesioginė žodžio ,,inercija” reikšmė.

Fizikoje jis vartojamas, kai norima paaiškinti tam tikrą kūno savybę, kai norima pasakyti, kad kūnas, ar tai būtų mestas akmuo, ar bėgiais riedantis vagonas, juda savaime, net tada, kai jo nebeveikia varomoji jėga.

Ir atvirkščiai, jei kūnas yra nejudantis, jis nepajudės iš vietos. Reikia pavartoti tam tikrą jėgą, kad jis pajudėtų. Taigi kiekvienas kūnas turi savybę išlaikyti tą būseną, kurioje jis yra, būti ramybės arba tolygaus tiesinio judėjimo būsenoje, jeigu jokia jėga neprivers jo sustoti arba nenukreips į šalį.

O štai inercijos reiškinį iliustruojantys buities pavyzdžiai. Kai, išsivalę butą, kieme dulkinate skudurą, atkreipkite dėmesį, kaip iš jo lekia dulkės. Dulkės veržte veržiasi iš skuduro, kai jį suduodate į ką nors, pavyzdžiui, į stulpą. Smūgio metu skuduras staigiai sustoja, ir dulkės iš inercijos lekia iš jo.

Kai iš stiklinės pilate vandenį, atliekate greitą judesį ranka. Staigiai sulaikykite ranką. Vanduo iš inercijos juda toliau, išsiliedamas iš stiklinės. Kai jums reikia paruošti medicininį termometrą temperatūrai matuoti, jį tenka keletą kartų stipriai nukrėsti. Tada gyvsidabrio stulpelis iš inercijos nusileidžia žemyn – į rezervuarą.

Stebėdami, kas aplinkui dedasi, jūs patys galite pateikti dar daug inercijos pavyzdžių. Netikėtai ir staigiai stabtelėjus tramvajui, autobusui, troleibusui, kuriame važiuojate, pajuntate postūmį, tarytum kažkokia nematoma jėga jus būtų stumtelėjusi pirmyn.

Inercija plačiai naudojama ir pramonėje, ir transporte. Prieš sustabdant automobilį, iš pradžių paprastai išjungiamas variklis, o automobilis kurį laiką rieda iš inercijos. Kai didelis laivas artėja į prieplauką, jo sraigtai jau nebedirba, bet jis lėtai juda iš inercijos, kol atsistoja į savo vietą.

Kartais su inercija tenka ir kovoti. Pavyzdžiui, nors nusileisdamas lėktuvas skrenda iš inercijos, bet jo greitis dar labai didelis, ir jį tenka mažinti specialiais stabdymo prietaisais. Kosmonautams leidžiantis į Žemę, prieš išskleidžiant parašiutą, taip pat tenka mažinti greitį.

MĖNULIO BANDYMAS

Dažnai vartojame žodį masė, bet ne visada teisingai jį aiškiname. Štai kaip vaizdingai J. Selezniovas apie masę kalba knygoje ,,Elementariosios fizikos pagrindai”: ,,Deja, labai dažnai sąvoka masė vartojama neaiškiai ir netiksliai.

Kartais sakoma apie tam tikros skysčio masės pertekėjimą iš vieno indo į kitą, apie pakabintą ant siūlo ar gulinčią ant stalo masę ir kt. Tokie posakiai neturi jokios fizikinės prasmės ir gerokai painioja masės sąvokos turinį.

Kūno masė – tai pirmiausia jo savybė tam tikru pagreičiu reaguoti į tam tikros jėgos veiksmus. Tvirtinimas, kad kūno masė – jo inertiškumo matas, turi tą pačią reikšmę”. Ir toliau: ,,Jei masė – tam tikra kūno savybė, tai, kaip ir bet kuri kita savybė, ji negali ,,kaboti”, gulėti” ar pertekėti”, jos negalima pačiupinėti arba įsidėti į kišenę. Niekam neateina į galvą ant siūlo kabinti sniego baltumą ar vandens skaidrumą, o masė kažkodėl ,,kabinama”!”

Svoriui nustatyti naudojamos spyruoklinės ar svirtinės svarstyklės. Žinote, kad svorio vienetas yra kilogramas. Masė nustatoma taip pat svarstyklėmis, bet tik svirtinėmis, kuriomis matuojama masė lyginama su vieno kilogramo masės etalonu.

Imkime ir padarykime įsivaizduojamą bandymą. Mes atskridome į Mėnulį ir atsivežėme šešių kilogramų cukraus paketą. Mėnulyje sverdami cukraus paketą spyruoklinėmis svarstyklėmis, nustatome, kad pakete tik… vienas kilogramas. Jeigu cukrų sversime ne spyruoklinėmis, o svirtinėmis svarstyklėmis, ant vienos lėkštės padėję cukraus paketą, o ant kitos šešių kilogramų svarstį, tai įsitikinsime, kad viskas gerai cukrus nedingo.

Sumažėjo tik svoris, cukrus pasidarė šešis kartus lengvesnis, nes Mėnulis mažesnis už Žemę, todėl jo traukos jėga šešis kartus mažesnė. Kai dėl cukraus paketo savybės reaguoti į jį veikiantį pagreitį, kitaip sakant, į jo masę, tai ji niekur nedingo, ji visiškai tokia pati, kaip ir Žemėje. Svoris gali mažėti, gali net išnykti (kai cukraus paketas raketoje skrido į Mėnulį, jis apskritai nė kiek nesvėrė), o masė niekada neišnyksta.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.