Mūsų šalyje vaikų žaidimų siužetai aprėpia įvairiausius visuomenės reiškinius. Tai ir suprantama, jeigu turėsime galvoje tuos didžiulius poslinkius, kurie įvyko Tarybų šalies darbo žmonių gyvenime. Prieš keturiasdešimt metų vaikai žaidė skridimą per Siaurės ašigalį, metropoliteno statymą, karo metais juos žavėjo mūsų lakūnų ir tankistų žygiai, sulaukus taikos, vaikų žaidimai vaizduoja plėšinių įsavinimą, daugiaaukščių namų statymą, didvyrišką darbininkų, kolūkiečių. kosmonautų darbą…
Vaikų žaidimų siužeto ryšį su mūsų visuomenės gyvenimu puikiai nusako toks eilėraščio posmas: Kokie bebūtų gudrūs mokslai, bet vienas paprastas visai: pažinsi šalį vien iš to, kaip žaidžia jos maži vaikai. Savaime suprantama, kad vaikai savo žaidimais tik tada atspindi ..šalies rūpesčius”, kai šeimoje ir vaikų darželyje tais ,,rūpesčiais” domimasi. apie juos kalbama. Jeigu šeimos interesai platus – peržengia siaurus šeimos santykių rėmus, jeigu jos nariai neužsisklendžia nuo visuomenės, tai ir vaikų žaidimai būna įvairūs, labai turiningi.
Kaip vaikai žaidžia? Svarbu ne tik tai, ką vaikai žaidžia, bet ir kaip jie žaidžia. Paaiškinsime tai pavyzdžiu. Vaikas jodinėja arkliuku. Jis ikūnija raitelį, o arklį vaizduoja lazdelė. Jis linksmai jodinėja ant lazdelės. vis pavarydamas ją vytele. Tačiau vaikui usibodo jodinėti, jis meta lazdelę ir bėga prie kito ji patraukusio daikto. Ką mažasis vaizdavo šiuo žaidimu? Ne tik jojimą arkliu. Čia buvo reikštas ir žmogaus požiūris į gyvulį. Deja. šį kartą lazdelės arkliukas tarnavo tiktai kaip daiktas, ant kurio galima joti.
Bet štai kitas berniukas žaidžia tokį pat jojimo žaidimą. Jis šokinėja po kambarį su lazdele ir ją varinėja. Paskui jis atjoja į kambario kampą. stato savo arkliuką”, nueina į kitą kampą. pasiima kibiriuką. eina prie ..arkliuko“ ir. pastatęs kibirėlį prie jo galvos”, sako: ..Na. gerk. padirbėjai, dabar atsigerk”. Kai lazdelės arkliukas atsigeria”. berniukas padeda prieš jį kubelį, kuris atstoja šieną, paglosto arkliuka” ir eina nuo jo sakydamas:Tu pailsėk, o aš einu į darbą“. Šiame žaidime. kurio siužetas panašus į ankstesniojo. labai svarbu tai, kad vaikas rūpinosi arkliu. ji šėrė ir girdė. nenumetė, bet pastatė į kampą. t. y. pasirūpino. Abudu ber-niukai. atlikdami raitelio vaidmenį, pavaizdavo žaidime ir savo požiūrį – rūpestingumą. i arklį: pirmasis – abejingumą, antrasis
Aišku, žaidimas nevienodai auklės vaiką tai priklausys nuo to, kokius žmonių elgesio bruožus jis vaizduos. Svarbu, kad vaikas žaidimu vaizduotų tai, ką norime matyti ateityje jo paties elgesyje. Dėmesys draugams, geri santykiai su žmonėmis, tarpusavio pagalba, teisingumas, sąžinė visa tai turi vaikui
Vaikų žaidimų siužetai keičiasi tokia seka: po buitinių prasideda gamybinių siužetų žaidimai, o po jų – visuomeninius politinius įvykius at spindintys siužetai. Tai siejasi su vaiko akiračio ir gyvenimo patirties platėjimu ningumas, vyresniųjų gerbimas, darbo pamėgimas skiepyti gerai organizuotas žaidimas.
Tačiau daugelis ir jaunesniojo, ir vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų siužetų yra vienodi. Ir jaunesnieji, ir vyresnieji gali žaisti gydytoją” metro”, ,,karą”, ,,kolūki”, šeima”, ,,teatra”, parduotuve”, ,,statybą” ir kt. Todėl psichologai vartoja dar ir sąvoką ,,žaidimo turinys”. vienodo siužeto žaidimai gali turėti įvairų turinį. Jis priklauso nuo to, kas iš tų suaugusiojo darbų, kuriuos vaikas žaidimu vaizduoja, yra jam svarbiausia.
Pavyzdžiui, jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų gydytojo“ žaidimo turinys skirsis nuo vyresniojo amžiaus vaikų žaidimo. Tokio jaunesniųjų žaidimo turinį sudaro ligonio klausymas, stuksenimas (perkutavimo imitacija) ir įvairūs veiksmai su vamzdeliu, pincetu arba švirkštu. Mažasis daugiausia mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus su daiktais. Viduriniojo ikimokyklinio amžiaus vaikai jau vaizduoja gydytojo ir medicinos sesers, gydytojo ir ligonių santykius, t. y. pradeda vaizduoti tam tikrus žmonių tarpusavio santykius. O jau vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidime – vadinasi tai. svarbiausią vietą užima gydytojo rūpinimasis ligoniais kas ir yra pagrindinė gydytojo funkcija visuomenėje.
Taigi kinta ir vaidmeninių žaidimų turinys. Pirmiau vaizduojami suaugusių žmonių veiksmai su daiktais, paskiau žmonių tarpusavio santykiai. Galiausiai vaikas užčiuopia visuomeninę suaugusiųjų veiklos esmę. Tuo jis parodo vis geresnį savo aplinkos suaugusių žmonių gyvenimo pažinimą. Vadinasi, žaidimo turinys padeda vaikui peržengti siauras šeimos ribas.
Klaidinga būtų manyti, kad ikimokyklinio laikotarpio žaidimų turinys gali platėti savaime, kad vaikas pats, be suaugusiųjų pagalbos, gali suprasti visuomeninius žmonių santykius, visuomeninę jų veiklos prasmę. Specialistų tyrimai ir pedagoginė pažangiausių auklėtojų patirtis rodo, kad naują turinį žaidimams turi suteikti suaugusieji. Supažindindami vaikus su aplinka, aiškindami jiems suprantamai visuomenines žmonių funkcijas ir jų visuomeninius santykius, suaugusieji tuo padeda plėstis žaidimų turiniui.
Mėgdžiodamas suaugusiuosius, vaikas praktiškai atkuria tuos santykius, kuriuos mato. Kartu jis ir pats perima tokius santykius su kitais žmonėmis. Jeigu vaikas žaisdamas šiurkščiai elgiasi su savo lėle, nemandagus su ,,keleiviais”, kuriuos ,,veža“, nesutaria su žaidimo draugais, neleidžia kitiems vaikams imti savo žaislo, netvarkingai išmėto savo žaislus, ilgainiui tai pasidaro blogais įpročiais, o vėliau virsta neigiamais charakterio bruožais egoizmu, netvarkingumu, užsispyrimu.
O kai vaikas švelniai žaidžia su savo lėle, visada sutvarko žaislus, atlieka žaidime savo pareigas ir laikosi jo taisykli ipranta tausoti daiktus, išmoksta darbštumo, drausmingumo, bendravimo tada žaisdamas jis su kitais ir įgyja kitų gerų savybių. Štai kodėl anaiptol ne tas pat, ką ir kaip žaidžia vaikai. Tėvai turi domėtis savo vaikų žaidimais, plėtoti jų siužetus ir taip paįvairinti jų turinį, kad jie padėtų ugdyti komunistinės moralės bruožus.
Kaip pakreipti žaidimą? Kaip reikėtų vadovauti vaikų žaidimams? Kaip pakreipti jų siužetus ir turinį? Vaikų žaidimų turinį pirmiausia tiesiogiai veikia šeimos santykiai ir šeimos gyvenimo būdas. Seimos gyvenimas, vyresniųjų ir jaunesniųjų jos narių santykiai, požiūris į savo pareigas yra vaikams pavyzdys, kuris atsispindi jų žaidimuose. Tačiau žaidimų siužetai neturi tenkintis tik šeimos santykiais. Žaidimų siužetai labiausiai plėtojasi ir labiausiai įvairėja jų turinys tada, kai vai-kai susipažįsta su aplinkiniu gyvenimu.
Ne kiekviena vaiko pažintis su aplinka darys poveikį jo žaidimų siužetams bei turiniui. Pavyzdžiui, galima vaiką nusivesti į zoologijos sodą. ten parodyti įvairių žvėrių ir papasakoti apie jų gyvenimą bei įpročius, arba sode rodyti vaikui įvairius medžius, krūmus, vaisius, arba palyginti tramvajų su troleibusu ir paaiškinti, kad tramvajus važinėja bėgiais, o troleibusui bėgių nereikia, arba kur nors pievoje, darže ar laukuose parodyti vaikui daržo ir laukų augalus. Žinoma, viso to vaikui reikia. Bet šitokia pažintis su aplinka neturės poveikio vaiko žaidimui. Mat vaikas čia nesužinojo to, kas yra svarbiausia: ką daro žmogus, ką jis dirba.
Todėl, aiškinant ir rodant vaikui aplinką, visur svarbiausias objektas turi būti žmogus, jo darbas ir žmonių santykiai dirbant. Išėjus pasivaikščioti, įlipus į troleibusą, užėjus į parduotuvę, metro, kolūkinį turgų, daržą, sodą, laukuose, prie upės visada reikia vaikų dėmesį kreipti į žmones ir jų darbą, į tai, koks žmonių elgesys vienų su kitais, koks jų požiūris i savo darbą, į savo darbo įrankius.
