Jums yra žinoma, kad energija yra tas darbas, kurį kažkas (pavyzdžiui, mašina) gali atlikti. Apie neprisuktą spyruoklę galima pasakyti, kad ji neturi jokios energijos, ir todėl laikrodis, kuriame ji yra, stovi. Bet vos tik prisukama spyruoklė – laikrodžio ratukai pradeda suktis, rodyklės per ciferblatą keliauja savo keliu. Spyruoklė dirbs tol, kol išseks jos energijos atsargos, kol prireiks vėl papildyti šias atsargas – ją prisukti.
Energija egzistuoja amžinai, niekur nedingsta tik iš vienos rūšies pereina į kitą. Nors laikrodis sustojo, bet tai nereiškia, kad spyruoklės energija pranyko be pėdsakų. Ji nedingo, o palengva perėjo į laikrodžio ratukų mechaninę energiją.
Mechaninė energija virto šilumine. Žinoma, čia šiluminė energija yra labai maža, ji šildė orą. Jeigu jos nepastebėjome, tai dar nereiškia, kad jos nėra. Padarykime keletą kai kurių energijos rūšių virsmų bandymų.
Ant ilgos ir siauros kartono juostos užklijuokite dvi siauras storo popieriaus juosteles, tarp jų palikdami nedidelį tarpelį. Kartono juostą išlenkite ir padėkite tarp dviejų storų knygų. Juostos grioveliu paleiskite mažą metalinį rutuliuką. Risdamasis jis įgaus didelį greitį ir, kelis kartus pasisupęs aukštyn ir žemyn, pagaliau sustos.
Bandymo pradžioje rutuliukas turėjo potencinės energijos. Kai jį paleidote, potencinė energija perėjo į judėjimo energiją lanko pavidalo grioveliu. Judant rutuliuko energija turėjo įveikti trinties į griovelio paviršių ir orą jėgą, o dėl trinties atsirado šiluma.
Sulenkta plieninė liniuotė įgyja mechaninės energijos atsargų sugebėjimą atlikti mechaninį darbą. Pavyzdžiui, greitai išsitiesdama, ji gali permesti trintuką į kitą kambario galą.
Kai pučiate dviračio kamerą, siurblys gerokai įkaista. Siurblyje spaudžiant orą, šį kartą mechaninė energija virto labai pastebima šilumine energija. Kiekvieną dieną galite stebėti energijos virsmus.
Kuro cheminė energija virsta šilumine, šiluminė – mechanine. Tai vyksta ir automobilyje, ir lokomotyve, ir lėktuve. Taip pat energija kinta ir erdvėlaiviui kylant, pirmosiomis jo starto minutėmis, kai veikia jo varikliai. O štai dar vienas įdomus mechaninės energijos virtimo šviesos energija bandymas.
Paimkite gabaliuką gabalinio cukraus (ne presuoto, vadinamo lengvai tirpstančiu) ir žnyples, kuriomis smulkinamas cukrus. Bandymas daromas visiškoje tamsoje, kai akys prie jos jau pripratusios. Žnyplėmis smulkinkite cukrų ir stebėkite, kas tuo metu dedasi. Tuo momentu, kai žnyplės perskelia cukrų, skilimo vietoje blyksteli melsva ugnelė. Tai šaltos šviesos žybtelėjimas. Šaltasis švytėjimas atsiranda lūžtant kristalams ir vadinamas paslaptingu triboliuminescencijos vardu.
ŠVIESOS VIRTIMAS ELEKTRA
Elektrą įpratome lengvai paversti šviesa. Tuo tikslu reikia tik pasukti jungiklį. Bet egzistuoja reiškinys, kai šviesa virsta elektra. Tas reiškinys vadinamas fotoefektu. Jį XIX amžiaus pabaigoje ištyrė ir išaiškino žymus rusų fizikas Aleksandras Stoletovas.
Jis nustatė, kad, ryškia elektros lanko šviesa apšvietus cinko plokštelę, toje grandinėje, kurioje yra plokštelė, atsiranda elektros srovė. Šiuo atradimu pagrįstas fotoefekto taikymas mūsų laikais. Juo plačiai naudojamasi ir pramonėje, ir kasdieniniame gyvenime. Garsinis kinas, televizija negalėtų egzistuoti be fotoefekto.
Fotoefektas – tai ne tik elektros srovės stiprinimas apšviečiant kai kuriuos elektrinėje grandinėje esančius metalus. Fotoefektas gali pasireikšti ir kitaip. Apšvietus kai kuriuos puslaidininkius, juose atsiranda elektros srovė, kurios anksčiau nebuvo. Juose šviesos energija paprastai virsta elektros energija.
Vienas šio reiškinio taikymo būdų – jo naudojimas fotoeksponometre ekspozicijai nustatyti fotografuojant. Laikydami rankose fotoeksponometrą, galite stebėti, kaip krypsta jo rodyklė, kai jis nutaikytas į apšviestus daiktus.
Saulės baterijos erdvėlaiviuose, palydovuose, mėnuleigiuose, orbitinėse stotyse laiduoja reikiamą elektros energijos tiekimą. Jūs dažnai jas matydavote nuotraukose ir piešiniuose. Paprastai tai būna kelios plokštelės, ant kurių sumontuoti puslaidininkių elementai. Saulės šviesa, krisdama ant tų elementų, juose virsta elektros srove.
Šaltinis – energija
