Gru 5, 2022
64 Views

Koks įdomus reiškinys yra inercija

Written by

Turbūt jau įsitikinote, koks įdomus reiškinys yra inercija. Visa, kas gamtoje yra materialu, turi inercijos savybių. O dabar padarykime keletą bandymų. Panagrinėkime kiekvieno kūno savybę reaguoti, atsiliepti tam tikru pagreičiu į jį veikiančią jėgą.

Ant siūlų pakabinkite dvi vienodas kartono dėžutes. Vieną dėžutę tuščią, kitą su smėliu arba moliu. Prie abiejų dėžučių apačių pririškite po tokį patį siūlą, ant kurių jos kabo.

Jeigu stipriai patrauksite apatinį siūlą, pririštą prie tuščios dėžutės, tai gali nutrūkti bet kuris siūlas tas, ant kurio dėžutė kabo, arba tas, už kurio patraukėte. Tuščios kartoninės dėžutės inertiškumas nėra didelis, todėl į trūktelėjimą abu siūlai reaguoja vienodai. Kitaip reaguos dėžutė su smėliu ar moliu.

Smarkiai patraukus apatinį siūlą, turi nutrūkti apatinis siūlas. Smėlio arba molio pripiltos dėžutės inertiškumas yra didelis, ji nespėja perduoti viršutiniam siūlui trūktelėjimo pastangų, todėl būtinai nutrūks apatinis siūlas.

Ar jums kada nors teko dėti kirviui kotą? Tai daroma taip: kotas laikomas kairėje rankoje, kirvis šiek tiek užmaunamas ant jo plačiojo galo. Per kitą koto galą mušama plaktuku. Plieninio kirvio masė ir inertiškumas yra didesnis negu medinio koto, todėl plieninis kirvis silpnai reaguoja į pasiekiančius jį smūgius, o kotas ne toks inertiškas, todėl jis, net veikiamas didelės trinties, po kiekvieno smūgio slenka į savo vietą.

Sekančiam bandymui mums reikės šaškių arba vienodo dydžio monetų. Jeigu turite ne šaškes, o monetas, tai visą stulpelį, į kurį jas sudėsite, reikės pastatyti ant didesnės monetos – penkių kapeikų ar rublio. Paviršius, ant kurio statomas šaškių ar monetų stulpelis, turi būti lygus. Jeigu šiame bandyme naudojamos šaškės, reikės medinės liniuotės, jeigu metalinės monetos

Greitu, slystančiu liniuotės smūgiu per apatinę šaškę (arba monetą) išmušate ją iš po stulpelio. Stulpelis lieka vietoje – čia pasireiškė jo inertiškumas. Iš po stulpelio išslinkusi šaškė ar moneta ,,nespėjo” visam stulpeliui perduoti jai suteikto greičio.

Įdomių bandymų mėgėjai šiuo bandymu mėgaudavosi dar praėjusio šimtmečio pabaigoje. O štai dar vienas įdomus tų pačių laikų bandymas. Norint jį sėkmingai atlikti, pirma reikia pasitreniruoti. Ant lygaus stalo krašto padėkite siaurą, 2-3 centimetrų pločio, popieriaus juostelę. Juostelės galas turi karoti. Ant jos kito galo, gulinčio ant stalo, išilgai juostelės šonu pastatykite jubiliejinį rublį.

Reikia pasirinkti tokią monetą, kurios kraštai nenusitrynę. Žinoma, moneta turi stovėti lygiai, nė kiek nepakrypusi. Staigiu trūktelėjimu ištraukite popierinę juostelę iš po monetos. Turint kai kurių įgūdžių, galima pasiekti, kad moneta net nekrustelėtų.

Moneta, kaip ir bet kuris materialus kūnas, yra inertiška, o staigus trūktelėjimas nespėjo jai perduoti pagreičio, jos pajudinti. Darydami šį bandymą, skirtinga jėga traukite popieriaus juostelę ir stebėkite monetą.

BANDYMAI SU TRIMIS PLYTOMIS

Šie bandymai šiek tiek panašūs į bandymą su dviem dėžutėmis. Prie bet kokio skersinio ant virvelės pakabinkite vieną plytą, o greta dvi kartu surištas plytas. Prieš jus yra du ,,fiziniai kūnai”. Vieno jų inertiškumas yra du kartus didesnis už kito.

Pabandykite lengvu mažojo pirštelio, silpniausiojo piršto, stumtelėjimu pastūmėti iš pradžių vieną plytą, paskui dvi surištas plytas. Vienodos jėgos jas pastūmėti į tokį pat atstumą neužtenka.

Kad tuo geriau įsitikintumėte, prie vienos iš dviejų plytų pririškite po vienodą ploną gumytę. Kai iš eilės patrauksite gumytes, įsitikinsite, kad plytos pajuda iš savo vietų, gumytėms skirtingai išsitempus. Pajudėjus dviem plytoms, gumytė išsitempe labiau, vadinasi, ir jėgos reikėjo daugiau.

,,Kas čia nuostabaus? pasakysite. Aišku, kad dvi plytos sunkesnės už vieną, o joms pajudinti reikia daugiau jėgos“. Tačiau esmė čia yra ne svoris, o tai, kad dvi plytos inertiškesnės už vieną. Norint joms suteikti tokį patį pagreitį, reikia panaudoti daugiau jėgos.

Bet pakabintos plytos ne tik pajudėjo iš vietos, jos buvo šiek tiek pakylėtos. Tokiais atvejais mokslininkai sako, kad bandymas atliktas netiksliai. Todėl šį bandymą pakartokime, mintimis persikėlę į orbitinės stoties patalpas, kur viskas yra nesvarumo būsenoje.

Bandomosios plytos plevena ore, kaip ir tie daiktai, kuriuos kosmonautai dažnai parodo televizijos laidų iš orbitinės stoties metu. Ir štai paaiškėja: nors plytos nesvarumo būsenoje ir nieko nesveria, bet tokiam pat pagreičiui suteikti kartu surištoms dviem plytoms reikia eikvoti daugiau jėgos negu vienai plytai. Svorio nėra, bet masė niekur nedingo, inertiškumas liko.

Article Tags:
· ·
Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.