Labai patrauklus yra sklandymo sportas. Nors sklandytuvas yra sunkesnis už orą, bet, laikomas galingų oro srovių, jis ilgai gali sklandyti aukštai virš žemės. Dabar pradeda plisti nauja įdomi sporto šaka – skraidymas deltaplanu. Jis panašus į aitvarą ir sklandytuvą.
Tiesa, sklandytuvas gerokai supaprastintas iš sklandytuvo liko tik sparnai, pavirtę didele laikančiąja plokštuma, o fiuzeliažas pakeistas skrendančiu žmogumi. Be to, kai priešinis vėjas palankus, sportiniai aitvarai gali pakelti žmogų, įsibėgėjusį slidėmis kalnų šlaite arba tempiamą katerio vandens slidėmis.
Burinėms valtims ir laivams judėti reikia tos pačios krypties vėjo, o sklandytuvui arba aitvarui skristi būtinas priešingos krypties vėjas. Bet kurioje judančioje srovėje (oro arba vandens) slėgis palyginti su aplinkos slėgiu mažėja. Padarykime keletą bandymų ir pažiūrėkime, kas tuo metu dedasi.
Mums reikės 0,5-1 centimetro skersmens storo guminio vamzdelio ir celiuliozinio stalo teniso kamuoliuko. Įsikiškite į burną vamzdelio galą (prieš tai jį išplaukite), į viršų užrieskite kitą jo galą ir, į ji pūsdami, ant atviro vamzdelio galo uždėkite kamuoliuką. Srovė privers kamuoliuką šokinėti, bet į šoną jis nenulėks. Jis atsidurs tarsi oro duobėje.
Šioje oro duobėje, kaip ir kiekvienoje srovėje, oro slėgis yra mažesnis, o supančio oro atmosferos slėgis laiko kamuoliuką, neleidžia jam nušokti nuo srovės. Šiam bandymui nereikia treniruotis, kiekvienas ji gali padaryti iš pirmo karto. Tik reikia be perstojo kad pasižiūrėtumėte, kas dedasi, kai turime reikalą su vandens srove, padarykite štai ką.
Prie to pūsti paties kamuoliuko plastilinu priklijuokite siūlą, atsukite vandentiekio arba praustuvo čiaupą, o po vandens čiurkšle pakiškite kamuoliuką, rankoje laikydami įtemptą siūlą. Vanduo tarsi pritrauks kamuoliuką, ir jis, prilipęs prie čiurkšlės, jos laikysis, net jeigu siūlo galą atitrauksite į šalį.
Kamuoliukas kabos, įtempdamas pakrypusį siūlą. Čiurkšlėje slėgis yra mažesnis, ir oras kamuoliuką spaudžia prie jos. Reikia padaryti keletą bandymų, susijusių su dideliu aukščiu. Tuo tikslu pasidarysime kelis skirtingų konstrukcijų aitvarus.
Jie leis įgyvendinti miniatiūrinį nusileidimą parašiutu ir be parašiuto. Juk planetose, kuriose nėra atmosferos arba ji labai reta, parašiutas nieko nepadės, o kad nuleidžiamasis aparatas arba erdvėlaivis nesudužtų, jis turi švelniai nusileisti.
Prieš pradėdami gaminti aitvarus, pažiūrėkime, kaip aitvaras pakyla, kodėl jis laikosi ore. Kai greita oro srovė, paprasčiau sakant, vėjas, apgaubia plokščią aitvaro paviršių, oras spaudžia aitvaro plokštumą, susidaro vadinamoji keliamoji jėga, kuri kelia aitvarą į viršų. Jeigu vėjo nėra, aitvaras neskris.
Norint paleisti aitvarą, kai vėjas silpnas, reikia keliamosios jėgos, gaunamos dirbtinai sukūrus oro srovę. Todėl su aitvaru reikia įsibėgėti, ir jeigu aukščiau virš žemės vėjas pučia stipriau, tai jis pasigaus aitvarą, ir tada stovėdami galėsite valdyti jo skridimą. Lėktuvai turi variklius. Jiems priešinė srovė sukuriama dirbtinai, lėktuvui greitai judant iš pradžių žemėje, o paskui ir ore.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Sklandytuvas
