Žemė galinga trauka savo paviršiuje išlaiko viską, kas joje yra. Išlaiko ne tik mus ir visus Žemėje gyvenančius, bet ir visus daiktus, akmenis, uolas, smėlynus, vandenynų, jūrų ir upių vandenį, Žemę supančią atmosferą.
Izaokas Niutonas suformulavo labai svarbų dėsnį visuotinės traukos dėsnį. Jis įrodė, kad trauka egzistuoja ne tik Žemėje, bet ir neaprėpiamose Visatos platybėse. Visi Visatos kūnai – Saulė, planetos su savo palydovais, atskiros žvaigždės ir žvaigždžių sistemos traukia vieni kitus. Tos traukos jėga priklauso nuo dangaus kūnų dydžių ir nuo atstumų tarp jų. Juo mažesni nuotoliai, tuo stipresnė trauka.
Juo didesni atstumai, tuo silpnesnė trauka. Kažkada kažkokios galingos gamtos jėgos išjudinta Žemė ir visos kitos planetos, artimos ir tolimos mūsų kaimynės Saulės sistemoje, skrieja aplink Saulę savo pastoviomis, nekintančiomis orbitomis.
Atkreipkite dėmesį: kai palaidyne sukate akmenį, jis negali lėkti tiesia linija – apskritoje orbitoje ji laiko virvelė. Jeigu virvelė nutrūksta arba ji sąmoningai paleidžiama, akmuo, siekdamas judėti iš inercijos, nulekia tiesia linija – liestine su jo orbita, apskritimu, kurį jis nubrėždavo.
Kiekviena planeta, kaip ir akmuo, sukasi ,,pririšta”. Ir jeigu akmens pasaitas yra virvelė, tai planetų pasaitas yra galinga Saulės trauka. Greičiai, kuriais planetos skrieja, yra milžiniški. Jeigu Saulės trauka nepakreiptų jų tiesaus kelio ir nepriverstų brėžti elipsines orbitas, tai aplink Saulę neliktų nė vienos planetos.
Žemė savo ruožtu nematoma traukos jėga išlaiko Mėnulį jo apskritoje orbitoje, priversdama skrieti aplink save. Bet kas atsitiktų, jeigu staiga nupjautume tuos nematomus ,,traukos lynus” tarp Žemės ir Mėnulio, tarp Saulės ir planetų? Jeigu ,,išjungtume” trauką, kaip išjungiame televizorių, radiją ar elektros lemputę Atsakymą į šį klausimą duos sekantys bandymai.
PANAIKINTOS TRAUKOS BANDYMAS
Prieš atlikdami šį bandymą, padarykime du pagalbinius. Pirmasis bandymas iliustruoja atvejį, kai planeta visiškai nejuda ir ją veikia tik Saulės trauka. Antrasis bandymas – kai planeta ir juda orbita, ir ją veikia mūsų šviesulio trauka.
Ir pagaliau svarbiausias bandymas – trauka netikėtai panaikinama ir veikia tik inercija. Kai padarysite tuos bandymus, įsitikinsite, kokią didelę reikšmę gamtoje turi iš pirmo žvilgsnio priešingų reiškinių harmoningas derinys.
Pirmasis bandymas labai paprastas. Paimkite medinį ar metalinį rutuliuką arba apvalų akmenuką. Jis niekur nelekia, yra ramybės būsenoje, jūsų rankoje. Jūs stovite ant grindų. Rutuliuką išleidžiate iš rankos, jis krinta ant grindų. Štai ir visas bandymas.
O dabar mūsų bandymui suteikime turinį, panagrinėkime, kas kokį vaidmenį atliko. Rutuliukas, kurį laikėte rankoje, yra nejudanti planeta. Grindys, ant kurių stovite,- Saulė. Žemės trauka, kuri veikia rutuliuką,- Saulės trauka. Štai ir atsitiko, kad nejudanti, niekur neskriejanti planeta, Saulės pritraukta, nukrito ant jos.
Antrasis bandymas sudėtingesnis. Pirmiausia reikia padaryti prietaisą, kurio prireiks ir kitiems bandymams. Paimkite sunkų 15-20 centimetrų skersmens skrituliuką (tai gali būti senos netinkamos stalinės lempos apačia arba keli viryklės lankainiai), centre pro skylę įverkite dvi stiprias 1-1,5 metro ilgio virveles ir užriškite mazgą. Ant to mazgo skrituliukas turi kaboti horizontaliai. Jeigu turite lankainių, tai reikia iš faneros išpjauti du skrituliukus ir tarp jų įsprausti kartu sudėtus ketaus lankainius.
Mazgą, ant kurio laikosi faneros skrituliukas, pritvirtinkite vinutėmis. Reikia, kad, diskams judant, angoje nesisuktų virvelės. Faneros skritulyje, prie angos, į kurią įvertos susuktos virvelės, įkalkite vinutę. Prie jos pririškite ploną siūlą. Siūlą ištempkite iki skritulio krašto ir prie jo galo pririškite nedidelį metalinį rutuliuką
arba akmenuką. Vaidmenys čia taip paskirstomi: rutuliukas – planeta, disko centras – Saulė, siūlas traukos jėga, kuria Saulė orbitoje išlaiko mūsų bandomąją planetą. Priverskite diską greitai suktis. Tai ir bus vienos planetos judėjimo aplink Saulę modelis.
Dabar pereikime prie trečiojo, svarbiausiojo bandymo. Kai diskas gerai įsisuks, greitu, lengvu skutimosi peiliuko prisilietimu nupjaukite siūlą, prie kurio pririštas rutuliukas arba akmuo. Geriausiai tai daryti arti rutuliuko. Taip panaikinate Saulės trauką. Ir rutuliukas (planeta) iš inercijos nulėks tiesia linija į ,,beribę erdvę”, kur nors į krūmus ar žolę. Kambaryje šio bandymo daryti nevalia – galima ką nors sudaužyti.
Paprastesnį šio bandymo variantą galima stebėti, kai ant tekėlo galandami peiliai. Iš inercijos kibirkščių pluoštas lekia besisukančio rato liestinėmis. Tai įkaitusios metalo dalelės. Jos negali išsilaikyti savo orbitoje, kurioje atsiranda. Prie rato ašies jokia jėga jų netraukia, ir kibirkštys laksto laisvai.
Jos juda tiesiomis linijomis. Dėl jų greito judėjimo matome ne kiekvieną kibirkštį atskirai, o šviečiančius pėdsakus, panašius į įkaitusius pėdsakus meteorų, retkarčiais pralekiančių nakties danguje.
