Gentyje yra 33 rūšys. Priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Tai daugiamečiai, dažniausiai žoliniai augalai, rečiau krūmai. Auga savaime Azijoje, Pietų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Vienos iš gražiausių daugiamečių gėlių. Lietuvoje auginamos seniai, apdainuotos liaudies dainose. Dažnai vadinamos ,,pinavijomis”.
Baltažiedis bijūnas (P. lactiflora) yra labiausiai auginama bijūnų rūšis. Kerai 1 m aukščio, žiedai dideli, balti, rožiniai arba raudoni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai.
Vaistinis bijūnas (P. officinalis) yra kilęs iš Pietų Europos. Užauga apie 60 cm aukščio. Žydi gegužės-birželio mėnesį tamsiai raudonais, rožiniais, baltais tuščiaviduriais žiedais. Pilnavidurės veislės sėklų nesubrandina, augalai dauginami vegetatyviškai. Žiedai tinka puokštėms. Šakniastiebiai, šaknys, žiedai ir sėklos turi gydomųjų savybių.
Siauralapis bijūnas (P. tenuifolia) vertinamas dėl labai ankstyvo žydėjimo. Jo lapai primena krapo arba morkos lapus. Žiedai raudoni, tuščiaviduriai, rečiau pilnaviduriai. Tinka puokštėms.
Bijūnai sodinami į giliai įdirbtą, gerai patręštą, kalkingą dirvą, saulėtą vietą. Vienoje vietoje gali augti 20-30 metų. Geriausia sodinti rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo viduryje. Sodinant pavasarį, susitrukdo jų augimas. Kerai turi būti atokiai vienas nuo kito.
Kerelio šaknys neturi siekti pūdinio su trąšomis. Žiūrėti, kad nebūtų pasodinta per giliai. Pumpurai turi būti žemės paviršiaus lygyje. Žemei nusėdus, kerai atsiduria reikiamame gylyje. Pirmais metais naujoje vietoje sunkiau auga. Patartina nuskinti žiedpumpurius, kad augalai gautų sustiprėti.
Skinant bijūnų žiedus, būtina ant nenupjautos stiebo dalies palikti kuo daugiau lapų, kad nesusilpnėtų keras. Žiemai stiebai nupjaunami, kerai apipilami durpėmis, kurios pavasarį nužeriamos. Netinka apdėti lapais, šiaudais.
Dauginama rudenį ar pavasarį skaldant senus kerus. Atskelta dalis turi turėti 2-3 mėsingas šaknis, 3-5 pumpurus. Pjūviai užbarstomi medžių anglies milteliais.
