Apynys priklauso kanapinių (Cannabinaceae) šeimai. Tai daugiamečiai, dvinamiai, vijokliniai augalai. Laukiniai apyniai Lietuvos TSR palyginti gausiai išsiplatinę. Auga upių atšlaitėse, krūmuose ir panašiose vietose, kur randa atramą vyniotis. Apynių spurgas — tai 40—60 žiedelių, kompaktiškai susiklosčiusių, žiedynas.
Vaistinei žaliavai (Strobili Lupuli) tinka tiktai kultūrinių veislių spurgai. Spurguose yra daugiau ar mažiau geltonų liaukelių, kurios vadinamos lupulinu (Lupulinum arba Glandulae Lupuli), Juo spurguose daugiau lupulino liaukelių, juo yra vertingesnė žaliava. Kultūrinėse veislėse lupulino būna 15—23%, o laukinėse — 7—9%.
Cheminiu požiūriu jose randama alfa ir beta karčiųjų rūgščių, alfa ir beta minkštos tirpios dervos ir gama netirpios dervos, eterinio aliejaus iki 1%, tanidinės medžiagos, cholino ir kt.
Tai senas techninis augalas, nes apynių spurgai nepamainoma alaus pramonei žaliava.
Mokslinėje medicinoje apynių spurgų liaukeles pirmieji pradėjovartoti žymūs venerologai Sigmundas ir Ricordas, kaip priemonę lytinei potencijai atstatyti. Tačiau jų dėtos viltys nepasiteisino. Vėliau lupulino liaukelės (Glandulae Lupuli) buvo vartojamoskaip indiferentinė medžiaga vaistinėse piliulėms barstyti, kad nesuliptų. Pastaraisiais dešimtmečiais į lupulino liaukas vėl atkreiptas dėmesys kaip j efektingą vaistinę priemonę.
Paaiškėjo, kad lupulino liaukose esantis medžiagų kompleksas, veikia organizmą kaip nervų sistemą raminanti bei slopinanti priemonė. Be to, turi stiprų bakteriostatinį, antiseptinį ir narkotinį veikimą. Dabartiniu metu apynių spurgai vartojami psichiniamsligoniams gydyti: iš spurgų gaminami čiužiniai ir pagalviai. Ligoniai, gulėdami ant tokių čiužinių, būna žymiai ramesni, geriau: miega. Be to, spurgai vis plačiau vartojami arbatų mišiniams gaminti, pavyzdžiui, species nervina
