Gervuogė — iki 1,5 m aukščio krūmas su gerai išsivysčiusiu šakniastiebiu. Tiesūs ūgliai augdami išlinksta, sudaro lankus, kurie gausiai apaugę kietais dygliais. Auga užliejamųjų pievų drėgnose dirvose, upių ir upelių pakrantėse, tarp krūmų, daubose ir kirtimuose, kur dažnai sudaro sunkiai praeinamus brūzgynus. Uogos gana stambios, juodos su melsvai pilku apnašu, susideda iš kaulavaisiukų. Vaisiai sultingi, rūgštoki. I. Mičiurinas iš laukinės gervuogės išvedė kultūrinę stambiavaisę.
Palyginti su aviete, gervuogė ne tokia atspari šalčiui, bet atsparesnė sausrai ir derlingesnė. Gervuogė paplitusi TSRS europinėje dalyje, Kaukaze, Vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Baltarusijoje. Vaisiuose yra gliukozės, fruktozės, askorbininės rūgšties, karotino, vitamino E, organinių rūgščių (jos suteikia jų skoniui savotiškumo), nikotino rūgšties, pagal kurios kiekį ji pralenkia kitus vaisius ir uogas, rauginių, azotinių, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, magnio) ir fenolio junginių, pasižyminčių kapiliarus stiprinančiu, antiskleroziniu ir priešuždegiminiu veikimu. Yra istorinių duomenų, kurie rodo, kad gervuogę vartojo gydymui Senovės Graikijos gydytojai.
Lapų ir šaknų nuoviras, buvo vartojamas sutrikus žarnynui ir esant uždegiminiams procesams burnos ertmėje. Bulgarijoje lapų nuoviras geriamas, sergant gastritais, Lenkijoje vaisiai vartojami nuo inkstų ir šlapimo pūslės ligų, VDR sergant ligomis, atsiradusiomis nuo peršalimo, ir gerklei skalauti sergant jos uždegimu. Liaudies medicina gervuogės vaisius vertina kaip vaistą, kuris valo kraują, varo kirmėles, taip pat gerina žarnyno veiklą.
Gervuogės lapų mišinys su medetkos žiedais, asiūklio ir verbenos žole ir ąžuolo žieve rekomenduojamas sergant odos uždegimu (dermatitais), egzema, grybinėmis ligomis. Visų komponentų imama po lygiai, užpilama šaltu vandeniu ir 15 minučių verdama. Nuovirui paruošti imama 10 g gervuogės lapų ir 200 ml virinto vandens, verdama 15 minučių, duodama pritraukti 2 valandas ir iškošiama. Geriama po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną. Gervuogės šaknys vartojamos kaip šlapimą varantis vaistas sergant vandene: 15 g sausos šaknies užpilama 300 ml verdančio vandens, geriama po valgomąjį šaukštą kas 2 valandas. Šviežios uogos ir sultys vartojamos troškuliui malšinti karščiuojant.
Uogos ir jų arbata laikomos geru vaistu, kuris stiprina organizmą ir ramina nervų sistemą esant klimakterinėms neurozėms. Latvijoje vertinamas gervuogių gėrimas „Dauguya”. Jam paruošti 2 uogų stiklinės pertrinamos per sietą iš nerūdijančio plieno arba išspaudžiamos „Zuravinkos” tipo sulčių spaudimo arba mechanine mašinėle su sietais. į tyrę pridedama 1/2 stiklinės smulkaus cukraus (geriau miltinio), 1 litras šalto pasterizuoto pieno, po to masė suplakama ir atšaldoma.
