Prieš susipažindami, ką daro skystis nesvarumo būsenoje, ir prieš atlikdami bandymus su mikroraketomis, padarysime keletą paviršiaus įtempimo bandymų.
Iš fizikos yra žinoma, kad bet kurio skysčio paviršiuje veikia vadinamosios paviršiaus įtempimo jėgos. Prisiminkime, kad jos atsiranda dėl skysčio paviršiuje ir gilumoje esančių molekulių tarpusavio traukos. Ji sukuria jėgas, kurios siekia mažinti skysčio paviršių.
Stiklinę iki pat viršaus pripilkite vandens, o pipete atsargiai dar lašinkite po lašelį. Matysite, kad stiklinėje vandens paviršius ims kilti virš kraštų ir išsipūs, tarsi nematomosios plėvelės laikomas. Jeigu lašinsite toliau, ,,plėvelė” neišlaikys spaudimo, ir vanduo ims tekėti stiklinės kraštais.
Galbūt vasarą esate stebėję, kaip atskirų stovinčio vandens telkinių, o kartais ir tiesiog balų paviršiumi bėgioja vabzdžiai čiuožikai. Nors po jų kojomis vandens paviršius ir įlinksta, bet niekada neįtrūksta.
Net palyginti su vandeniu sunkūs daiktai, tokie, kaip adata ar skutimosi peiliukas, gali gulėti ant jo paviršiaus. Tik iš anksto juos reikia ištepti labai plonu riebalų sluoksniu, kad vanduo negalėtų jų sušlapinti. Atsargiai padėkite peiliuką ant vandens paviršiaus, ir jis plaukios; matysite, kad vandens paviršius šiek tiek įlinksta nuo jo svorio.
Kad pasektume, ką daro vienoje kurioje nors vietoje susilpnintos paviršiaus įtempimo jėgos, padarykite tokį bandymą. Vandens stiklinės paviršių nubarstykite gerai pertrintais dantų milteliais. Gausite lygų baltą paviršių. Į pipetę pritraukite muilino vandens (jo paviršiaus įtempimas yra labai silpnas) ir vieną lašą įlašinkite į balto rato centrą. Beregint lašo kritimo vietoje susidarys tamsi apskrita erdvė, kurioje nebus miltelių. Kritimo vietoje muilinas lašas susilpnino milteliais nubarstyto vandens paviršiaus įtempimą, ir vandens paviršius pasislinko į stiklinės kraštus.
Apie nesvarumą
