Vaistinė sravanosė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas; Lietuvos TSR dažniausiai aptinkamas vakariniuose rajonuose. Auga pievose, ypač mažų upelių užliejamuose plotuose. Užauga iki 90 cm aukščio. Žiedai sukrauti į kiaušinio arba pailgos varpos pavidalo žiedynus. Vainiklapiai tamsios karmino spalvos. Vaistinė žaliava vadinama Rhizoma et Radix Sanguisorbae.
Šakniastiebiuose ir šaknyse būna daug (15—20%) rauginių medžiagų, kurios yra pirogalolinės rūgšties tipo, eterinio aliejaus, rūgštynių rūgšties, dažinių medžiagų ir krakmolo. Be to, randama vitamino C ir K, saponino (sanguisorbino) ir flavoninės kilmės gliukozidų. Liaudies medicinoje nuo seno vartojami šakniastiebiai dizenterijai gydyti. Tomsko medicinos instituto tyrimais nustatyta, kad sravanosės preparatus kaip išorinius galima vartoti uždegiminių procesų atvejais.
Pagal prof. Mušinskj Herbą Sanguisorbae, surinkta žydėjimo metu, puiki gydomoji priemonė viduriuojant bei kraujuojant. Pasak Tokino, šakniastiebių nuovire per 5—10 min. žūva dizenterijos grupės bakterijos.
Bendrai sravanosės žolė ir šakniastiebiai nuo viduramžių vartojami kraujavimams ir viduriavimams gydyti. Mūsų farmacinė pramonė iš sravanosės gamina preparatą „Sanalbiną“
