Optine kelionė po kosmosą. 1611 metais žymus vokiečių astronomas johanas kepleris sukūrė astronominį vamzdį, kurį galima laikyti dabartinių galingų teleskopų refraktorių pirmtaku. Palengva astronominis vamzdis buvo tobulinamas: gerėjo linzių kokybė, jos didėjo, buvo kuriami vamzdžio nukreipimo į tam tikrus dangaus plotus mechanizmai, sugalvotas pastovaus stebėjimo taško nepriklausomai nuo Žemės sukimosi išlaikymo mechanizmas.
Žodžiu, astronominis vamzdis virto galingu, labai tobulu teleskopu. Tokiais teleskopais mokslininkai galėjo vis giliau ir giliau įžvelgti atskirus Visatos plotus. Atsirado galimybė nuodugniau susipažinti su Saulės sistemos planetomis. Paaiškėjo, kad daugelis jų turi palydovus, apie kurių egzistavimą kitados nebuvo žinoma, pagerėjo kometų stebėjimas.
Dabar šalia optinių teleskopų vis plačiau naudojami radijo ir rentgeno teleskopai. Jais galima nagrinėti ne tik išorinius dangaus kūnų požymius, bet ir sužinoti apie tuos procesus, kurie vyksta jų gelmėse.
Radijo teleskopai mokslininkams praneša apie daugelį įdomių reiškinių, kurie vyksta tolimiausiose mūsų Galaktikos ir net už jos ribų vietose, kitose žvaigždžių sistemose.
Sugaudami iš kosminės erdvės ateinančias radijo bangas ir rentgeno spindulius, mokslininkai sužino daug nauja, bet ne tai, kas vyksta dabar. Mokslininkai sužino, kas dėjosi prieš daugelį metų. Nuo kelerių metų iki tūkstančių, milijonų ir net milijardų metų! Šviesos ir radijo bangų greitis yra 300 000 kilometrų per sekundę.
Tai didžiausias greitis, koks gali būti gamtoje. Saulės šviesa mus taip pat pasiekia ne per akimirką, o po 8,3 minutės nuo ,,išlėkimo” iš Saulės paviršiaus. Tačiau, lygindami įvairius stebėjimus, iš esmės tirdami mūsų Visatos praeitį, mokslininkai gali spręsti ir apie tai, kas dabar joje dedasi.
SAVOS GAMYBOS TELESKOPAS REFRAKTORIUS
Optiniai teleskopai būna dviejų tipų: teleskopai refraktoriai ir teleskopai reflektoriai. Teleskopuose refraktoriuose optinė sistema susideda iš linzių. Ir objektyvas (optinė sistema, nukreipiama į stebimąjį objektą), ir okuliaras (optinė sistema, pro kurią stebimas objektyvo pagautas vaizdas) yra linzės. Teleskopais reflektoriais tiriamas objektas gaudomas paraboliniu veidrodžiu, o paskui gautas vaizdas pamatomas pro okuliarą, susidedantį iš linzių sistemos.
Pasidarysime teleskopą refraktorių, nes lengva gauti linzių, o gamyba nesudėtinga. Teleskopo reflektoriaus parabolinį veidrodį reikia pačiam šlifuoti, o tai gana sudėtingas ir ilgas darbas. Jeigu kas nors susidomėtų teleskopo reflektoriaus gamyba, reikiamų žinių galėtų rasti.
Teleskopu, kurį pasigaminsime, galėsime surengti įdomias ,,keliones” po dangų, žinoma, kai jame nebus debesų, o lauke gana šilta. Iš kambario pro lango stiklą stebėti žvaigždėtą dangų nepatogu, be to, lango stiklas iškreipia vaizdą.
