Observatorijose prie kiekvieno teleskopo yra mechanizmas, kuris teleskopą suka tokiu greičiu, kuriuo Žemė ,,nuveda” jį nuo stebimojo objekto. Šis mechanizmas teleskopą pastoviai nukreipia į reikiamą dangaus tašką, ir astronomas gali ramiai stebėti arba fotografuoti.
Vamzdžio padėties lygis reguliuojamas pakeliant ar nuleidžiant laikiklį (pagalį arba vamzdį). Į atitinkamą skylutę įstatytas medinis pagaliukas neleis teleskopui kartu su laikikliu nuslinkti žemyn. Kad teleskopo laikiklis nebūtų pakrypęs, į stovo medinį trikampį aklinai įstatykite nedidelį metalinį atvamzdį, o jau į jį patį laikiklį. Tada sistema bus patikimesnė, o laikiklis lengviau sukiosis apie savo ašį.
Teleskopo vamzdžio pokrypis gaunamas pasukant ratuką su juostele apie sraigtą su sparnuotąja veržle. Sparnuotoji veržlė tvirtai fiksuoja vamzdžio pokrypi. Įtaisus teleskopui pakreipti ir pasukti reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Teleskopą visą laiką reikės sukioti, net kai jis nukreiptas į tam tikrą mūsų stebėjimų objektą. Žemė sukasi, ir jūsų stebimas objektas visą laiką slys iš stebėjimo zonos.
Kai viskas bus paruošta, o teleskopas pritvirtintas stovo lizduose, vamzdį pasukite horizontaliai ir nutaikykite jį į bet kurį toliau esantį daiktą – medį, namą, šviestuvo stulpą ir t. t. Geriau tai daryti dieną. Nukreipti teleskopą į stebimą objektą reikia taip, tarsi ruoštumėtės šauti ir taikytumėtės šautuvu.
,,Taikinys” turi būti linijoje, kertančioje vamzdžio viršų. Ant vamzdžio nėra taikiklio, bet jį nesunku įsivaizduoti. O kai ,,taikinys” pagautas, tada ir objektyvą nesunku nukreipti į pasirinktąjį objektą. Žiūrėdami į okuliarą, judinkite jį šen bei ten, ko pamatysite ryškų vaizdą. Vaizdas bus ,,aukštyn kojomis”, bet, stebint dangaus kūnus, tai neturi jokio reikšmės.
Vaizdo ryškumą lemia teisingas teleskopo linzių centravimas. Objektyvo ir okuliaro linzių centrai turi sutapti su vamzdžio ašimi. Kad patikrintumėte centravimą, žiūrėdami į stebimą daiktą, pabandykite okuliaro vamzdelį sukti apie jo ašį. Centravimas teisingas, jei vaizdas nesikeičia. Sulaukę vakaro ir, žinoma, dangaus be debesų, galėsite pradėti viliojančią kelionę po dangų.
Teleskopas padės jums susipažinti su daugeliu Saulės sistemos planetų, su Mėnulio krateriais ir jo ,,jūromis”. Tiesa, žvaigždės atrodys beveik taip pat, kaip ir be teleskopo, tik šiek tiek ryškesnės, bet teleskopu pamatysite ir tas žvaigždes, kurių plika akimi neįmanoma įžiūrėti.
Tiems, kurie susidomės astronomija, o ja sunku nesusidomėti, galima rekomenduoti I. Novikovo ir V. Šišakovo knygą ,,Savos gamybos astronominiai prietaisai ir stebėjimai jais”. Joje aprašyta, kaip pasigaminti įvairių astronominių prietaisų. Kad ,,keliautumėte” ne aklai, įsigykite ,,vadovą po dangų”-,,Mokyklinį astronomijos kalendorių”. Jį kasmet išleidžia leidykla ,,Prosveščenije”. Kalendoriuje pateikiamas žvaigždėto dangaus žemėlapis, pasakojama, ką, kada ir kur galima stebėti.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Observatorija
