Kosmonauto išėjimo iš erdvėlaivio į atvirą kosmosą šliuzo įrengimo principas yra toks pat, kaip ir šliuzinės sistemos, pro kurią praplaukia laivai, kai jiems reikia aplenkti hidroelektrinės užtvanką arba patekti iš vienos upės į kitą. Tik mastai kiti, be to, vienu atveju turime reikalų su oru, o kitu – su vandeniu.
Pasidarykite nedidelį veikiančios šliuzinės kameros modelį, kuriame oras sąlygiškai bus pakeistas vandeniu. Modelis jokiu būdu nepretenduoja į panašumą su tais įtaisais, kurie naudojami erdvėlaiviuose. Mūsų modelio tikslas – susipažinti su erdvėlaivio šliuzinės kameros veikimo principu.
Didelė atvira konservų skardinė bus mūsų ,,erdvėlaivio” skersinis pjūvis. Apačioje šone išpjaukite dviejų centimetrų skersmens lygią apskritą angą, o skardinės išorėje priešais išpjautą angą reikės prilituoti mažesnę konservų skardinę (pavyzdžiui, nuo kondensuoto pieno), joje padarius išpjovą. Ji atstos šliuzinę kamerą. Išpjovą reikia daryti labai tvarkingai, ypač apačioje.
Lanko formos išpjova dugne turi priglusti prie didžiosios skardinės cilindrinio paviršiaus. ,,Šliuzinėje kameroje” prieš angą sienelėje, prie kurios ji bus pritvirtinta, tokiame pat aukštyje išpjaukite tokią pat angą. Kad ,,šliuzinė kamera” geriau susijungtų su ,,erdvėlaivio” korpusu, jos vertikaliose sienelėse reikia atlenkti penkių milimetrų pločio skardos juosteles. Atlenktos juostelės, apimdamos didžiosios skardinės sienelę, turi sandariai prie jos prisispausti.
,,Šliuzinę kamerą” viela laikinai pritvirtinkite prie ,,erdvėlaivio” korpuso ir alavu prilituokite visas susijungimo vietas. Mūsų mažas erdvėlaivio pjūvio modelis gatavas. Į išpjautas angas iš vidaus įstatykite butelių kamščius, prieš tai juos apipjaustę ir kruopščiai priderinę, kad jie sandariai užkimštų angas ir nepraleistų vandens.
Kai viskas bus paruošta, į erdvėlaivio ir jo šliuzinės kameros modelį įpilkite vandens, kad jis apsemtų angas su įstatytais į jas kamščiais. Iš medžio išdrožkite kosmonauto su skafandru ir oro balionu ant nugaros figūrą, pririškite prie jo siūlą, jo antrąjį galą pritvirtinę erdvėlaivio viduje, paguldykite ,,kosmonautą” ant vandens. Jis plaukios vandenyje tarsi būtų nesvarumo būsenoje. Paskui iš vidaus ištraukite kamštį, į šliuzinę kamerą perkelkite figūrėlę su siūlu, o angą užkimškite (siūlas nekliudys), iš vidaus atkimškite antrąją, išorinę angą. Vanduo iš ,,šliuzinės kameros” išsilies. Figūrėlę išleiskite išorėn į atvirą kosmosą”, o kamštį grąžinkite į vietą. Grįžimą į erdvėlaivį” padarykite atgaliniu keliu.
Atverkite išorinę angą, į ,,kamerą” įstumkite ,,kosmonauto” figūrėlę, išorinę angą užkimškite, į šliuzinę kamerą“ iš stiklinės įpilkite vandens. Dabar kameroje tarsi sukūrėte normalų atmosferos slėgį. Atkimškite vidinę angą ir ,,kosmonautą” įleiskite ,,erdvėlaivio” vidun. Angą užkimškite.
Žinoma, kai kosmonautai iš tikrųjų eina į atvirą kosmosą, viskas būna kur kas sudėtingiau. Tačiau mes pasinaudojome vandeniu vietoj oro, kad akivaizdžiai išsiaiškintume šią operaciją.
Tikrų šliuzinių kamerų hermetiškai užsidarantys liukai atidaromi arba uždaromi elektros pavara, bet juos galima atidaryti arba uždaryti ir rankomis. Į atvirą kosmosą žmogus pirmą kartą išėjo 1965 metų kovo 18 dieną. Tai buvo tarybinis kosmonautas Aleksejus Leonovas. Išėjęs iš erdvėlaivio ,,Voschodas 2″ šliuzinės kameros, jis penkis metrus nutolo nuo liuko ir atvirame kosmose išbuvo dvylika minučių. Jo didvyriškas eksperimentas, kaip ir J. Gagarino žygdarbis, įėjo į kosmoso eros metraštį ir laikomas žymiu kosmoso užkariavimo istorijos įvykiu.
Apie kosmosą
