Žemės atmosfera atlieka milžiniškos prizmės, skaidančios Saulės šviesą į jos sudėtines dalis, vaidmeni. Žinoma, jokia fotografija negali perteikti spalvų, kurias pavyksta stebėti natūroje, turtingumo.
,,Nepaprastas grožis!” Tai kosmoso pionieriaus Jurijaus Gagarino žodžiai. Savo dienoraštyje jis rašė: ,,Kai aš žvelgiau į horizontą, gerai mačiau ryškų, kontrastišką perėjimą nuo šviesaus Žemės paviršiaus prie visiškai juodo dangaus. Mūsų planeta buvo tarsi apsupta žydros spalvos aureole. Paskui ši juosta palengva tamsėja, darosi violetinė, o galiausiai juoda. Tas perėjimas labai gražus, jį sunku perteikti žodžiais. Net mūsų galiūnėje rusų kalboje, ko gero, neįmanoma rasti tokių palyginimų tą vaizdą aprašyti”.
O toliau J. Gagarinas rašo: ,,Žemė, erdvėlaiviui pereinant iš Žemės šešėlio į dienos pusę, atrodė taip. Iš pradžių eina ryški oranžinė juosta. Paskui ji labai grakščiai, nepastebimai pereina į tą jau mums pažįstamą žydroką spalvą, o paskui vėl į tamsiai violetinius ir beveik juodus tonus. Vaizdo spalvų gama tiesiog neaprašoma.
Ji ilgam lieka atmintyje”. Antrąjį pasaulyje skridimą į kosminę erdvę atliko tarybinis kosmonautas Germanas Titovas. Jis iš kosminės erdvės padarė keletą spalvotų Žemės nuotraukų. Vienoje nuotraukoje, padarytoje erdvėlaivio išėjimo iš Žemės šešėlio momentu, prie lanko formos Žemės horizonto matyti vaivorykštės aureolė, apie kurią rašė J. Gagarinas.
Padarę bandymą, kurį dabar aprašysime, taip pat galėsite pamatyti natūralių spalvų grožį. Tai suteiks ir jums, ir tiems, kam jūs tą bandymą pademonstruosite, didžiulį pasitenkinimą.
Tiesa, ryškias spektro spalvas gausite ne prizme skaidydami šviesą, o dėl difrakcijos reiškinio padarinių. Šiuo atveju tai paprastas ir visiems prieinamas būdas namų sąlygomis gauti puikų spektrą, net geresnį negu storu veidrodžiu.
Paimkite gramofono plokštelę (pageidautina ilgai grojančią; joje tankesni garso takeliai), prieikite prie lango (šis bandymas daromas dieną) ir, ją horizontaliai laikydami, vieną kraštą prispauskite prie tarpuakio, šiek tiek žemiau akių, ir pasižiūrėkite į arčiau esantį plokštelės kraštą, į jos garso takelius.
Tuo metu tolimesnis kraštas turi būti jūsų akiratyje šiek tiek žemiau už viršutinio lango rėmą. Tarp viršutinio rėmo skersinio ir plokštelės turi matytis dangus. Ištiesus ranką, erdvė, kurioje matyti dangaus gabalėlis, turi būti vieno ar dviejų pirštų storio.
Truputį pakraipę tolimąjį plokštelės kraštą į viršų ir žemyn, arčiau akių esančio krašto takeliuose pamatysite ryškią spalvotą juostą. Galima taip sureguliuoti plokštelės pokrypį, kad ta juostelė būtų labai ryški.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Difrakcija
