Lap 23, 2022
118 Views

Žemė sukasi apie savo ašį, o ne Saulė apie ją

Written by

Nors XIX amžiuje išsilavinę žmonės jau neabejojo, kad Žemė sukasi apie savo ašį, o ne Saulė apie ją, garsus prancūzų mokslininkas Leonas Fuko 1851 metais padarė bandymą, kuris akivaizdžiai rodė Žemės sukimąsi.

Savo bandyme Fuko pasinaudojo švytuoklės savybe išsaugoti švytavimo plokštumą net tuo metu, kai jos pakaba sukasi apie vertikalią ašį. Paryžiaus Panteono pastate Fuko pakabino 67 metrų ilgio švytuoklę. Šios švytuoklės varinis rutulys svėrė 28 kilogramus.

Kai Panteone buvo paleista švytuoklė, po kelių minučių buvo pastebėta, kad švytuoklės švytavimo plokštuma pakito, stebėtojui artima jos pusė pasislinko pagal laikrodžio rodyklę iš rytų į vakarus. O iš tikrųjų švytuoklės švytavimo plokštuma liko ta pati. Per tą laiką Žemė pasisuko iš vakarų į rytus.

Panašių švytuoklių yra ir kai kuriuose mūsų miestuose. Švytuoklė, kabanti Leningrado Isakijaus sobore, yra didesnė už savo pirmtakę Panteone. Isakijaus soboro švytuoklės ilgis yra 98 metrai. Pasidarykite ir jūs nedidelį Fuko švytuoklės modelį.

Paimkite 50-60 centimetrų ilgio, 12-15 centimetrų pločio ir 2-3 centimetrų storio medinę lentelę. Prie jos pritvirtinkite siaurą medinių lentelių II formos atramą. Atramos aukštis turi būti apie 30-40 centimetrų. Viršutinio skersinio viduryje pragręžkite vertikalią skylutę ir į ją įstatykite vielos gabalą. Kad jis laikytųsi skylutėje, viršutinį galą užlenkite. Apatinį vielos galą sulenkite kabliuku; ant jo reikės pakabinti švytuoklę. Savo lizde kabliukas turi suktis laisvai.

Plona virvele prie kabliuko pririškite bet kokį svorį (didelę veržlę, į skudurėlį įvyniotą didelį guolių rutuliuką). Taip įsiūbuokite švytuoklę, kad jos mostas neviršytų atramos ilgio. Prieš laikrodžio rodyklę sukdami atramą apie jos vertikalią ašį, tuo pačiu tarsi pakartosite miniatiūrinį Žemės sukimąsi iš vakarų į rytus. Mūsų Žemės modelis sukasi, o švytuoklė toliau švytuoja toje plokštumoje, kurioje ji buvo paleista.

Šis bandymas gali būti ir kur kas įspūdingesnis. Iš storos vielos padarykite centimetrų skersmens lanką ir labai paslankų šarnyrą. Kad nereikėtų gręžti vielos, vidinėje lanko pusėje ant dviejų vieliukių pritvirtinkite gabaliuką skardos su gerai išvalyta skylute, į kurią įstatykite kabliuką ir ant jo pakabinkite švytuoklę. Paskui ant bet kurio skersinio pakabinkite ir visą lanką. Prie apatinės jo dalies pririškite dar vieną virvelę ir, įtempę ją žemyn, pritvirtinkite galą. Virvelių įtemptas, lankas kabos vertikaliai.

Įsiūbuokite švytuoklę. Kai lanką imsite sukti apie jo vertikaliąją ašį, tai neturės jokios įtakos švytuoklės švytavimo plokštumai. Ji švytuos toje pačioje plokštumoje, kurioje ją paleidote.

Jeigu jums pavyks susirasti patalpas, kurių lubos yra 4-5 metrų aukštyje ir dar aukščiau, tada bandymą su Fuko švytuokle galėsite padaryti ne su modeliais. Deja, šio bandymo negalima atlikti lauke, kur lengviau rasti aukštą tašką švytuoklei pakabinti. Net labai mažas, beveik nepastebimas oro judėjimas iškreips bandymo rezultatus.

Dabar bus aprašytas bandymas su švytuokle, kuris akivaizdžiai parodys Žemės sukimąsi. Pasinaudokite šiuo aprašymu, kad padarytumėte bandymą, prisitaikydami prie turimų sąlygų.

Į lubas buvo įkalta plona vinis su apie ją apsuktu laisvai besisukančiu plonos vielos gabaliuku, užlenktu kabliuku. Ant plonos virvelės prie šio kabliuko buvo pririštas smėlio pripiltas guminis šešių centimetrų skersmens sviedinukas. Švytuoklės ilgis – 410 centimetrų. Nuo švytuoklės iki grindų liko 6 centimetrų tarpelis.

Paleidus švytuoklę (paleisti reikia labai stropiai, kad sviedinukas nesisuktų apie savo ašį ir kad švytuotų vienoje plokštumoje), buvo užfiksuotas laikas ir ant grindų išilgai švytuoklės švytavimo plokštumos padėta vieno metro ilgio liniuotė. Sviedinukas švytavo tiksliai virš tos liniuotės.

Švytavimo plokštuma buvo parinkta pagal kompasą, ji ėjo iš šiaurės į pietus. Bandymo metu stebėtojai buvo pietuose”. Praslinkus dešimčiai minučių, paaiškėjo, kad švytuoklės švytavimai jau krypsta ne išilgai liniuotės, kaip buvo iš pradžių, o kerta liniuotę jos vidurinėje dalyje.

Ant pirmosios liniuotės buvo padėta antroji, ir taip, kad švytuoklė dabar švytuotų tiksliai virš jos. Tarp liniuočių jų susikirtimo taške atsirado kampas. Susidarė įspūdis, kad visa švytuoklės švytavimo plokštuma pasisuko tuo kampu pagal laikrodžio rodyklę iš rytų į vakarus. Iš tikrųjų per tas dešimt minučių Žemė kartu su kambariu ir stebėtojais pasisuko iš vakarų į rytus.

Šaltinis – Žemė

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.