Skatinkite vaiko aktyvumą, stenkitės, kad ir jis, kiek pajėgia, pats valgytų, vilktusi drabužius, nusivilktų juos, praustųsi, Iš pradžių, žinoma, jis maža ką pats tesugebės daryti, bet ilgainiui turi daryti vis pavyzdinis pratimų kompleksas 6-9 mėn. vaikams
Sudarant mankštos ir masažo kompleksus, atsižvelgiama į atsiradusius naujus vaiko judėjimo mokėjimus, žiūrima, kaip suvokiami ir įtvirtinami turimi įgūdžiai ir, remiantis šiais duomenimis, jie daugiau kartų atliekami. 6-9 mėnesių amžiaus vaikams rekomenduotini aktyvūs judesiai, rengiantys juos šliaužioti, sėdėti, stovėti.
Pavyzdinis pratimų kompleksas 9-12 mėn. Vaikams 9-12 mėnesių vaikams bū-dingas spartus aktyvių koordinuotų judesių lavėjimas; tai rengia vaiką savarankiškai stovėti ir vaikščioti. Dėl to kai kurie fiziniai pratimai daromi stovint, daugelį vaikas jau gali atlikti, suaugusiajam pasakius. Kad būtų stimuliuojamas didesnis vaiko aktyvumas ir domėjimasis, galima panaudoti elementariausius įrankius žiedus, lazdeles. Šio amžiaus vaikai jau beveik nebemasažuojami, bet pilvą ir nugarą dar patariama masažuoti.
Dienos režimas – vaiko gyvenimo pamatas daugiau. Mažajam vaikui įdomu visur kur dalyvauti, ir čía jis noriau vykdo suaugusiųjų nurodymus, lengviau ugdomi butiniausi jo igūdžiai ir įpročiai. Niekada negalima ant vaiko pykti, rodyti nepasitenkinimą. Meiliai, rūpestingai, atsargiai atlikdami būtinąsias procedūras, šnekindami mažąji, suaugusieji gali pasiekti, kad ir pačioms nemaloniausioms jis neprieštaraus.
Atlikdami kurią nors priežiūros procedūrą, kartu tenkinkite mažojo smalsumą, domėjimąsi. Tada (teikdami vaikui džiaugsmą!) praplėsite jo akiratį, supažindinsite jį su daiktų bei reiškinių savybėmis (vanduo liejasi, sriuba karšta, kompotas saldus), su elgesio taisyklėmis (valgyti reikia šaukštu, pakilti nuo stalo galima tik baigus valgyti ir pan.), įvardysite daiktus ir su vaiku atliekamus veiksmus…
Norint, kad vaikas nesipriešintų guldomas miegoti, rengiamas į lauką, kad jis noriai valgytų, praustųsi, visa tai kasdien reikia daryti nustatytu laiku, pratinti vaiką. anot A. Makarenkos, prie tam tikro larko. Tuomet vaikai visus suaugusiųjų pasiūlymus pamažu ima suvokti kaip būtiną dalyką, nesiaikštija ir neprieštarauja.
Iš mažo vaiko elgesio, kaip jau sakyta, sunku spręsti, ko būtent jam trūksta, ko jis dabar nerimauja. Įvairių įvairiausių dalykų mažasis reikalauja vienodai, dažniausiai verkdamas. Kūdikis liaujasi žįsti krūtį ir rėkia. Apsiriktume nusprendę, kad jis nenori valgyti, atvirkščiai, valgyti jis nori, bet sunku pieną traukti. (0 gal jam skauda ausytes?)
Mažiukas negali užmigti, sukiojasi, verkia, Gali pasirodyti, kad vaikas nenori miegoti. Bet galbūt jis per ilgai nemiegojo ir pervargo? Dažniausiai, kai kūdikis verkia, suaugusieji mano, kad jis nori valgyti. Bet toli gražu ne visada atspėja.
Kúdikis greitai nuvargsta. Ir todėl neilgas jo nemiegojimo valandėles turi pakeisti miegas, kad nervų ląstelės vėl atgautų darbingumą. Ir maitinti kūdikį reikia dažniau negu vyresnį vaiką – juk į jo virškinamuosius organus gali tilpti ir būti suvirškinta tik nedaug maisto. Remiantis vaikų fiziologiniais poreikiais, tuo, kokia turi būti jų miego ir nemiegojimo trukmė, kiek maitinimų, kokie intervalai tarp jų, ir sudarytas įvairių amžiaus grupių vaikų dienos režimas. Čia taip pat numatyta. kaip geriausia kaitalioti miegą, nemiegojimą, maitinimą.
Geriausias būdas tenkinti tikruosius vaiko poreikius pratinti ji prie dienos režimo. Jeigu vaikas miega, valgo, nemiega nustatytomis valandomis, susidaro sąlyginiai refleksai, kurie padeda organizmui tarytum iš anksto pasirengti tam tikrai veiklai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas valgo visada tomis pačiomis valandomis, tai, artėjant įprastam maitinimo laikui, virškinimo sulčių gaminasi daugiau. ir mažasis valgo su apetitu, geriau suvirškina maistą. Nustatytu laiku guldomas vaikas irgi greičiau užmiega. Apskritai režimas vaiko gyvenimą daro tvarkingą, ir tada, ypač patys mažiausieji, puikiai jaučiasi — viskas klostosi gerai.
Kaip režimas sudaromas? Aišku, režimas nėra nekintamas – siais gyvenimo metais vaikas auga greitai, todėl režimą tenka ne kartą keisti maždaug kas ketvirtį metų. Dienos režimo laikytis pradedama tuo, kad vaikas pratinamas valgyti nustatytomis valandomis. Jau gimdymo namuose kūdikiai maitinami tam tikrais laiko tarpais, paprastai kas 3 valandas. Tokio maitinimo režimo (jeigu gydytojas nepatars kito) laikomasi 2,5-3 mėnesius (su šešių valandų pertrauka nuo vidurnakčio ligi 6 valandų ryto). Jei kūdikis verkia nesulaukęs maitinimo laiko, dar nereiškia, kad jis išalko. Motina, skubanti maitinti vos sukreksėjusį vaiką, trukdo nusistovėti ritmui, kuris palengvina ir kūdikio, ir jos pačios gyvenimą.
Baigiantis pirmam ir prasidedant antram mėnesiui, ateina laikas pratinti vaiką ne tik valgyti, bet ir miegoti, ir nemiegoti nustatytomis valandomis. Kokiu principu vadovautis sudarant režimą? Pasekite mažojo elgesį. Sotus jis ramus, smagus, aktyvus. Pažaidęs jis noriai valgo. Todėl tikslingiausia režimą tvarkyti taip: pavalgęs kūdikis nemiega, paskui miega. o išsimiegojęs maitinamas.
Klysta tos motinos, kurios mano, kad vaikui sveikiau miegoti tuoj pavalgius. Kurį laiką pamiegojęs, jis pabunda dar prieš maitinimą ir verkia (juk sotumo jausmas jau praėjo). Nemiegojimo laikas jo visai nedžiugina, neteikia naudos. O juk kaip tik šiuo metu kūdikis gali daug ką sužinoti ir daug ko išmokti! Iki maitinimo jis nuvargsta ir dėl to prastai valgo, užmiega nepažindęs reikiamos normos. Šiek tiek pamiegojęs. pažadinamas alkio…
Rekomenduojama tvarka savaime nenusistovi, reikės vaiką prie jos pratinti. Kaip? Pamaitintą ji išvystykite. palaisvinkite rankutes, parodykite barškutį (tegu jis žiūri, kaip jūs jį judinate), meiliai pakalbinkite mažiuką, patraukite jo žvilgsnį. apskritai pasistenkite, kad jis pavalgęs neužmigtų. Jau po kelių dienų apsidžiaugsite, kad pastangos nenueina perniek. Antrą mėnesį kūdikio nemiegojimo laikas trunka 30-40 minučių be pertraukos. o artėjant 3-čiam jau valandą pusantros.
Režimo keitimo principas pirmaisiais metais paprastas: mažiau kartų dieną migdomas ir maitinamas. Ligi 3 mėnesių kūdikis dieną miega 5 kartus, ligi 6 mėnesių – 4 kartus, ligi 9 mėnesių – 3 kartus, vyresnis kaip 9 mėnesių – 2 kartus. (Kaskart miega 1,5-2 valandas; paskutinį metų ketvirtį – 2-2,5 val.) Vadinasi, skaičiuojant ir vidurnakčio bei rytinį maitinimą, iš viso per parą maitinama: 7, 6, 5 kartus. I metų pabaigą, kai susitarę su gydytoju nebemaitinsite naktį, vaikas valgys 4 kartus per parą.
Remiantis šiuo principu, ir sudarytas čia siūlomas apytikris režimas. Žinoma, diena prasidės, kaip jau šeimoje įprasta. Be to, atsižvelgsite i individualius vaiko savybes. Greitai nuvargstantiems, fiziškai silpniems vaikams kartais naudinga miegoti šiek tiek ilgiau, vėliau keisti režimą negu reikėtų to amžiaus vaikui.
Jeigu vaikas nuvargo, žiovauja, tenka šiek tiek nuo režimo nukrypti, paguldyti jį anksčiau. Kūdikį galima pamaitinti kokia 15 minučių anksčiau, jeigu jis pabudo ir verkia. Bet jeigu tai kartojasi kasdien, pasitarkite su gydytoju, ar nevertėtų pakeisti dienos režimo, patikrinkite, ar pakankamai vaikas gauna maisto.
