Prieš siunčiant žmones tirti kitas planetas, ten pasiunčiami automatiniai įrenginiai. Mes negalime rizikuoti žmogaus gyvybe. Nors istorija žino vardus daugelio mokslininkų ir išradėjų, kurie mokslo ir mokslo idėjų triumfo vardan rizikuodavo, bet tai būdavo pateisinama, protinga rizika. Rizikavo ir lakūnas Konstantinas Arceulovas, kuris aviacijos aušroje, 1916 metais, sukūrė ir pats išbandė lėktuvo išvedimo iš pražūtingo suktuko metodus.
Tada daug lakūnų žūdavo dėl nemokėjimo įveikti suktuką, kai aeroplanas prarasdavo valdymą, sukdamasis krisdavo ir įsirėždavo į žemę. K. Arceulovas ėmė galvoti, kaip išeiti iš pavojingos padėties, grąžinti aeroplanui valdymą ir sėkmingai nusileisti. Jis sukūrė keletą metodų, jo nuomone, garantuojančių sėkmingą išėjimą iš suktuko, ir gavo viršininkų leidimą pačiam praktiškai patikrinti apskaičiavimus.
Žinoma, K. Arceulovas rizikavo savo gyvybe, bet tai buvo protinga rizika. K. Arceulovas buvo įsitikinęs savo apskaičiavimų teisingumu ir būtinumu įveikti pražūtingus suktuko padarinius. Ir štai, pakilęs aeroplanu, dirbtinai įvedęs aeroplaną į suktuką, K. Arceulovas pritaikė savo metodus ir sėkmingai išvedė lėktuvą iš pavojingos padėties. Kad įsitikintų, jog tai ne atsitiktinumas, jis pakilo antrą kartą ir pakartojo savo eksperimentą. Nuo tada K. Arceulovo metodai pasidarė prieinami visiems lakūnams, o suktuko pavojingumas visiems laikams buvo likviduotas.
Taigi, kol neįsitikinta, kad skrydžiai į Saulės sistemos planetas nepavojingi nei žmogaus gyvybei, nei sveikatai, negarantuojamas sėkmingas žmogaus grįžimas į Žemę, planetas tirti bus siunčiami automatai. Jie sėkmingai atlieka visus jiems pavestus tyrimus, o atgal gali ir negrįžti, jeigu neturi į Žemę atgabenti kokių nors krovinių, pavyzdžiui, Mėnulio grunto, kurį atgabendavo mūsų automatinės stotys.
Ryšys su automatiniais aparatais, kuriems duodama tam tikra programa, palaikomas per radiją. Tas ryšys abipusis. Kartais jis palaikomas šimtų milijonų kilometrų nuotoliu. Iš Žemės siunčiami radijo signalai kaip tam tikri užkoduoti impulsai. Tie impulsai yra komandos erdvėlaivyje esantiems mechanizmams ir įtaisams. Atgal į Žemę pranešimai grįžta taip pat automatų kalba specialiems skaičiavimo įtaisams. Jie iššifruoja tuos pranešimus.
Viena Mėnulio ir planetų tyrimo priemonių yra aparatai, kurie, paklusdami komandoms iš Žemės, gali judėti tiriamu paviršiumi, atlikti reikiamus stebėjimus, o paskui gautas žinias perduoti į Žemę. Visas pasaulis domėjosi nuostabių tarybinių mėnuleigių darbu. Jie Mėnulio paviršiumi nuėjo daug kilometrų ir koduotų signalų bei televizijos laidų kalba papasakojo, ką ,,sužinojo” ir ,,pamatė”.
Tarybinis automatinis įrenginys atgabeno Mėnulio uolienų pavyzdžių, o tai leido mokslininkams ištirti Mėnulio gruntą. Automatai puikiai susidoroja su jiems patikėtu darbu. Jie dar ilgai eis į žvalgybą, kad laiduotų žmogui saugų skridimą į Saulės sistemos planetas ir laimingą grįžimą į Žemę.
O kol kas žmogus kosminėje erdvėje skraido aplink Žemę, darydamas tai, ko nepajėgia dirbtiniai palydovai, tirdamas žmogaus ilgalaikio buvimo kosmose galimybes, tikrindamas tas priemones, kurios šalina žalingą nesvarumo būsenos ir ilgalaikio buvimo ribotose patalpose įtaką organizmui.
Pasidarysime keletą automatų. Jie padės suprasti, kaip dirba tikri automatai. Tarp jų bus ir planetaeigiai. Žinoma, siūlomi modeliai yra labai tolimi nuo tikrų planetaeigių įtaisų. Tai net ne modeliai, o greičiau judantys stendai, atskiros detalės ir mazgai, kurie padės susipažinti su kai kuriais automatų ir per atstumą valdomų aparatų bei prietaisų darbo principais.
Konstruojant tikrus planetaeigius, visada bus atsižvelgiama į konkrečias būsimojo darbo sąlygas: planetos reljefą, atmosferos buvimą, temperatūros kitimus, spėjamą atmosferos drėgmę, jeigu ji ten yra, ir daugelį kitų fizinių ir cheminių sąlygų.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Planeta
