Saudo Arabijos ir Irano priešprieša formuoja Artimųjų Rytų kraštovaizdį. Šioms dviem regiono galybėms kovojant dėl dominavimo, kyla konfliktai, keičiasi sąjungos, todėl mums kyla klausimas: kas toliau laukia regiono?
Dviejų tautų pasaka: Skirtingi keliai
Saudo Arabija ir Iranas, kadaise po Antrojo pasaulinio karo buvę sąjungininkais, dabar atsidūrė priešingose pusėse kovoje dėl dominavimo regione. Jų santykiai ėmė blogėti po 1945 m. karaliaus Abdul Azizo ir prezidento Ruzvelto susitarimo. Saudo Arabija mainais už naftą naudojosi apsauga, o Iranas siekė nacionalizuoti savo naftos išteklius. Šis ambicijų skirtumas paskatino dešimtmečius trukusį priešiškumą, kai abi tautos dalyvavo tarpiniuose karuose Artimuosiuose Rytuose. Nuo Libijos iki Jemeno šie konfliktai rodo ne tik skirtingas ideologijas, bet ir kovą dėl abiejų šalių ekonomikai svarbių naftos išteklių kontrolės.
1979 m. revoliucija ir jos padariniai
1979 m. Irano revoliucija tapo svarbiu posūkio tašku, nuvertusi JAV remiamą šachą ir įkūrusi Islamo respubliką. Šis seisminis pokytis sukėlė nerimą Persijos įlankos monarchijoms, ypač Saudo Arabijai, baiminantis, kad šiitų teokratijos iškilimas gali paskatinti jų pačių šiitų gyventojų neramumus. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Bahreine ir Irake, kilo vidiniai nesutarimai, kuriuos skatino Irano įtaka. Kadangi Saudo Arabija dvigubai sustiprino savo monarchijos stabilumą, priešiška aplinka leido dar labiau sustiprinti jų priešpriešą, kuri baigėsi slaptomis operacijomis ir įgaliotųjų asmenų mūšiais, siekiant apriboti Irano įtaką.
Nafta: Dvigubas kardas
Nafta jau seniai yra labai svarbus Saudo Arabijos ir Irano santykių veiksnys. 1973 m. Jom Kipuro karas paskatino Saudo Arabiją nacionalizuoti savo naftą ir labiau kontroliuoti nacionalinę naftos bendrovę „Aramco“. Ši nuosavybė leido Rijadui naudoti naftą kaip ginklą, darantį įtaką pasaulinėms kainoms ir geopolitinei dinamikai. Priešingai, Irano naftos strategijoje daugiausia dėmesio skiriama savo atsargų panaudojimui siekiant paremti savo ambicijas, ypač pastaruoju metu tvyrant įtampai dėl jo branduolinės programos. Kadangi abi šalys bando manipuliuoti naftos rinkomis siekdamos naudos savo šalims, jų likimai neišvengiamai susipina nepastoviame pasiūlos ir paklausos šokyje nuolat kintančios pasaulinės energetikos politikos sąlygomis.
JAV politika: lėlininkas fone
JAV atliko lemiamą vaidmenį formuojant Saudo Arabijos ir Irano priešpriešą, dažnai skatindamos įtampą, kad išlaikytų stabilumą regione. Po JAV ir Jungtinės Karalystės intervencijos, per kurią buvo iškeltas šachas, Vakarai sustiprino ryšius su Saudo Arabija, kad atsvertų didėjančią Irano įtaką. Keičiantis JAV energetikos politikai ir pereinant prie vietinės energijos gamybos, Saudo Arabijos santykiai su tradicine sąjungininke tapo neaiškūs. Dėl to Rijadas tampa pažeidžiamas ir kyla klausimų dėl jo ateities saugumo ir ekonominių strategijų. Besikeičianti JAV užsienio politikos banga gali būti tik katalizatorius naujam šių istorinių priešiškumų skyriui.
Neseniai įvykęs eskalavimas ir pasekmės ateityje
Naujausi įvykiai, įskaitant agresyvius Irano veiksmus prieš Saudo Arabiją, pabrėžia šiai konkurencijai būdingą pažeidžiamumą. Nuo 2019 m. atakos prieš Saudo Arabijos naftos įrenginius iki tebesitęsiančių regioninių konfliktų susidūrimų – pragmatizmą užgožia nuolatinė kova dėl galios. Tuo tarpu Saudo Arabijos ekonomika – tradiciškai priklausoma nuo naftos – susiduria su spaudimu diversifikuoti veiklą esant neaiškiems tarptautiniams santykiams. Aplinka pavojingai dinamiška; keičiantis pasauliniams prioritetams, jėgų pusiausvyra regione išlieka nestabili. Ateityje gali susidaryti netikėtos sąjungos arba, atvirkščiai, sustiprėti priešiškumas, išryškinantis sudėtingą regiono tarpusavio priklausomybės tinklą.
Saudo Arabijos ir Irano varžybos išlieka svarbiausiu Artimųjų Rytų geopolitikos veiksniu. Norint prognozuoti būsimus pokyčius regione, labai svarbu suprasti sudėtingą jų istoriją, naftos įtaką ir kintančią pasaulinę dinamiką. Abi šalys tęsia savo strateginius manevrus, todėl pasaulis jas atidžiai stebi.
