Gru 21, 2022
111 Views

Kodėl stiklo prizmė baltą spalvą išsklaido į spalvotus spindulius?

Written by

Kodėl stiklo prizmė baltą spalvą išsklaido į spalvotus spindulius? Kodėl paprastas saulės zuikutis staiga pavirsta spalvų juostele? Šviesos, paprastos baltos šviesos, kurią mums dosniai, tiesa, aštuoniomis minutėmis vėluodama, siunčia Saulė, sudėtis yra sudėtinga. Mokslininkai įrodė, kad šviesa sklinda bangomis, kad šviesos prigimtis-banginė, kad tai labai trumpos elektromagnetinės bangos, panašios į tas, kuriomis klausomės radijo laidų arba žiūrime televizijos programas. Tik radijo bangų ilgis matuojamas metrais ir centimetrais, o šviesos bangų-milijoninėmis milimetro dalimis.

Baltą spindulį sudaro keli spalvoti spinduliai, bet jų atskirai neįžiūrime. Baltam spinduliui einant pro tribriaunę stiklo prizmę, ji rūšiuoja spalvotus spindulius, sustato juos į savo vietas – gaunama spalvota spektro juosta.

Ilgiausios yra raudonos spalvos bangos (matomo spektro ribose). Prizmė jas pakreipia mažiausiai. O trumpiausios bangos-violetinės spalvos. Jos pakrypsta daugiau už kitas spalvas. Kitų spektro spindulių bangos išsidėsto tarp raudonos ir violetinės.

Pradėkime nuo Saulės spindulio. Vargu ar namuose rasite tribriaunę stiklinę prizmę, bet storo stiklo veidrodį tikriausiai rasite. Storo stiklo veidrodžių kraštai visada būna nupjauti. Mažu veidrodėliu pasiųskite saulės zuikutį į veidrodį nupjautais kraštais. Nedideliu kampu krisdamas ant veidrodžio, jis atsispindės nuo amalgamos ir išeis išorėn per veidrodžio nupjautą kraštą. Ir tada sienoje ar pakabintame popieriaus lape pamatysite spalvų juostą – vaivorykštę.

Būna ir taip, kad kambaryje vaivorykštė atsiranda atsitiktinai. Giedrą dieną prieš veidrodį ant lubų ar sienos staiga pasirodo graži spalvota juostelė. Kiekviena spektro spalva nepastebimai pereina į kitą. Izaokas Niutonas išskyrė septynias spektro spalvas: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną, violetinę.

Su paskiromis spektro spalvomis galima padaryti įdomių bandymų. Pavyzdžiui, ,,sumaišyti” dvi pagrindines spektro spalvas, paeiliui imant kas antrą, ir gauti tarp jų esančią trečią pagrindinę spektro spalvą. Raudona ir geltona spalva virsta oranžine, oranžinė ir žalia geltona, geltona ir žydra žalia, žalia ir mėlyna – žydra…

Laboratorijoje patogu spalvas maišyti projekciniais žibintais ir spalvotų stiklų rinkiniais – šviesos filtrais. Mes viso to neturime. Todėl maišysime ne skirtingas spektro spalvas, o skirtingas dažų spalvas. Tuo tikslu pasinaudosime gerais akvareliniais dažais ir paprastu savos gamybos vilkeliu.

Iš standaus balto piešimo popieriaus išpjaukite kelis 4,5-5 centimetrų skersmens skrituliukus, o vieną tokį skrituliuką iš nelabai storo kartono. Popierinius skrituliukus padalykite į aštuonis vienodus sektorius. Pieštuku nežymiai nubrėžkite linijas, kad mažiausiai užterštumėte norimą gauti spalvą.

Sektorius paeiliui nudažykite tomis spalvomis, kurias numatote sudėti. Pavyzdžiui, vienas sektorius raudonas, antras geltonas, vėl raudonas, paskui geltonas ir taip toliau. Dažus reikia tepti netirštai, o taip, kaip įprasta akvarelinėje tapyboje – kad ir spalva būtų gana ryški, ir popierius persišviestų.

Dažai turi būti išsidėstę tolygiai, be nutekėjimų. Prieš dažymą švariu vandeniu sušlapinkite sektorių, kurį ruošiatės dažyti, teptuku pašalinkite vandens perteklių ir tolygiai drėgną paviršių nudažykite iš anksto atskiestais dažais. Dažams išdžiūvus, išlyginkite skritulį, uždėkite jį ant kartoninio skrituliuko ir pradurkite juos nudrožtu degtuku. Gautą vilkelį paleiskite ant lygaus paviršiaus, ir pamatysite tą spalvą, kuri atsirado sudėjus raudoną ir geltoną spalvas,- oranžinę.

Kad galėtumėte šį bandymą pakartoti keletą kartų, siūlome ant kartono priklijuoti baltą popierių ir išpjauti tiek skrituliukų, kiek spalvų porų ruošiatės maišyti. Maišant spalvas, galima padaryti ir tokius bandymus. Spektre yra vadinamųjų papildomų spalvų. Optiškai maišomos jos duoda baltą spalvą. Štai šios spalvos: raudona ir žydrai geltona, oranžinė ir žydra, gelsvai žalia ir violetinė. Jei vilkeliu sumaišysime tris spalvas. raudoną, žalią ir mėlyną – taip pat Raudona, žalia ir mėlyna spalva yra pagrindinės spalvos spalvotoje fotografijoje, spalvotame kine ir televizijoje.

Žinoma, jūsų vilkeliais išgauti grynai baltą spalvą bus sunku, net geriausieji akvareliniai dažai turi kai kurių priemaišų. Juo švelnesnėmis, skaidresnėmis spalvomis nudažysite sektorius, tuo geresnį rezultatą gausite.

Neteisingai vartojame žodį ,,spalva”, apibūdindami baltą ir juodą. Baltos spalvos nėra. Tai optinė visų spalvų suma. Taip pat neegzistuoja juoda spalva. Juoda- tai visiškas jokios spalvos ir apskritai šviesos nebuvimas. Bet taip jau priimta, greta visų spektro spalvų sakome juoda spalva”, ,,balta spalva”.

Dailininkai dažnai maišo įvairias spalvas. Egzistavo srovė – puantilizmas. Kaitaliodamas skirtingas spalvas, dailininkas taip išmargindavo drobę nedideliais grynų spalvų potėpiais, kad jie iš tam tikro atstumo žiūrovui sukeldavo naujos spalvos įspūdį.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.