Nyderlandai, garsėjantys savo tulpėmis ir vėjo malūnais, priėmė drąsų sprendimą: pirmenybę teikti aplinkos ir visuomenės gerovei, o ne turto kaupimui iš didžiulių gamtinių dujų išteklių. Panagrinėkime, kaip šis sprendimas šiandien formuoja šalies kraštovaizdį.
Dujų fantastika: Dvigubas kardas
XX a. šeštajame dešimtmetyje Nyderlandai atrado didžiausią pasaulyje gamtinių dujų telkinį – Groningeno dujų telkinį. Šis bumas ne tik padėjo šaliai finansiškai atsigauti po Antrojo pasaulinio karo, bet ir lėmė esminį kelio išsišakojimą. Nors dujos labai sustiprino ekonomiką, jos atnešė ir tokių problemų kaip „olandiškoji liga“, kai padidėjus pajamoms iš gamtinių išteklių, sumažėja kitų produktų eksportas. Užuot iššvaistę šį turtą greitam kaupimui, olandai sąmoningai nusprendė investuoti į socialinę gerovę, todėl buvo sukurtas tvirtas piliečių apsaugos tinklas.
Problemų žemės drebėjimas
Didėjant dujų gavybai, atsirado ir netikėtų pasekmių. Iki 2013 m. Groningeno bendruomenės kasmet susidurdavo su daugiau kaip 100 žemės drebėjimų, dėl kurių namai buvo apgadinti, o žmonės nerimavo. 1992-2001 m. nedarbas sumažėjo nuo 8 % iki 2 %, tačiau pradinis ekonomikos augimas turėjo savo kainą. Vietos gyventojų kančios ir teisinės kovos dėl kompensacijų sukėlė pasipiktinimą. Žmonės jautė, kad jų namai ir sveikata buvo paaukoti valstybės pelnui, ir tai pakirto pasitikėjimo valdžios valdymu pamatus.
Prekyba: turtas vs. gerovė
Norvegija iš naftos gautą turtą investavo į valstybės turto fondą, o olandai pasirinko kitokį kelią. Jie pirmenybę teikė socialinės gerovės reformoms ir galiausiai tapo antra dosniausia valstybe pasaulyje. Nepaisant milžiniškų pajamų iš dujų, tokie miestai, kaip Groningenas, išliko ekonomiškai įsitempę ir paveikti aplinkos. Žmonės ten nesijautė turtingi; jie susidūrė su socialinėmis ir saugumo dilemomis, kurias sprendė vyriausybė, labiau orientuota į platesnį ilgalaikį tvarumą nei į tiesioginę finansinę naudą.
Ateities be anglies dioksido link
Priešindamiesi priklausomybės nuo iškastinio kuro bangai, Nyderlandai užsibrėžė plataus užmojo tikslą – iki 2050 m. tapti laisvais nuo anglies dvideginio. Kadangi nuotaikos krypsta ekologiškesnės energijos link, vyriausybė susiduria su pasipriešinimu iš tų, kurie nėra tikri, kaip perėjimas prie dujų atsisakymo paveiks jų pragyvenimo šaltinius. Groningeno dujų telkinių uždarymas tapo istoriniu momentu – pripažinimu, kad žmonių gerovė yra svarbesnė už finansinę naudą, gaunamą iš gamtos turtų. Šalis, priimdama šį iššūkį, parodė svarbią pamoką kitiems: turtingiausias turtas dažnai gali būti matuojamas gyvenimo kokybe.
Nyderlandai yra pavyzdys, kad pasirinkus tvarumą galima stiprinti bendruomenes ir gerinti aplinkos sveikatą. Ši kelionė kviečia mus iš naujo apsvarstyti, kaip vertiname turtą – ne tik kaip pinigus, bet kaip žmonių ir planetos gerovę.
