Izaokas Niutonas įrodė, kad Žemė paplokščia per ašigalius (per pusiaują ji šiek tiek praplatėjusi, išsipūtusi). Jis manė, kad Žemė per pusiaują ,,išsipūtė” tada, kai ji buvo minkšta.
O dabar vėl grįžkime prie Žemės. Žemė ne rutulys ji šiek tiek paplokščia per ašigalius. Paskutiniais duomenimis, Žemės spindulys nuo ašigalio iki centro skiriasi nuo pusiaujo skersmens 21,383 kilometro. O Izaoko Niutono apskaičiavimais, tas skirtumas buvo 24 kilometrai.
Žemės atsiradimo hipotezės – ar tai būtų Kanto ir Laplaso hipotezė, pasak kurios, Žemė atsirado iš įkaitusios medžiagos ir iš pradžių buvo skystas ugnies rutulys, ar tai tarybinio mokslininko O. Šmito hipotezė, pasak kurios, Žemė atsirado dėl laipsniško dulkių pavidalo smulkių dalelių debesies ir retų dujų sulipimo”, – teigia, kad Žemė ne iš karto pasidarė kieta. Greitas ,,minkštos” Žemės sukimasis apie
savo ašį privertė ją išsipūsti” per pusiaują.
Mūsų planetos ašis yra palinkusi į jos sukimosi aplink Saulę plokštumą, į jos orbitos plokštumą. Palinkimo kampas yra 66°33,5′. Izaokas Niutonas Žemės ašies precesijos atsiradimą aiškino ašies palinkimu ir paplokščia Žemės forma.
Jei Žemė būtų idealaus rutulio formos, precesijos nebūtų, o esant dabartinei formai, ne visus jos taškus Saulė ir Mėnulis traukia tolygiai, atsiranda sukimo jėga. Ji ir ,,stengiasi” vertikaliai pastatyti Žemės ašį. Todėl Žemės ašis brėžia precesijos kūgius.
Žemės ašies galas, statmenas į orbitos plokštumą, kuri yra precesijos ašis, visiškai apsisuka aplink maždaug per 26 000 metų. Matote, kad Žemės ašis sukasi labai lėtai, žinoma, mūsų supratimu.
Kad įsivaizduotumėte, kaip atsirado Žemės ašies precesija, padarykite nedidelį modelį – patobulinkite tą vilkelį, kurį pasigaminote iš kino juostos dėžutės. Jį reikia pasunkinti ir pakeisti ašį. Ašį galima padaryti iš tiesios vinies, nukirtus jos galvutę ir gerai nusmailinus kitą galą. Vinyje pragręžkite skylutę paleidžiamajai virvelei įverti. Kad dėžutė būtų sunkesnė, į ją įdėkite molio.
Pagaminkite du rėmelius, kuriuose įmontuokite vilkelį. Pirmąjį, vidinį rėmelį padarykite iš varinio ar žalvarinio vamzdelio, paženklinę jo puses pagal vilkelį. Priešingose rėmelio pusėse reikės pragręžti skylutes (lizdus), kuriose suksis vilkelis. Ten, kur bus apatinis smailus vilkelio ašies galas, vamzdelio nereikia gręžti kiaurai, kad ašis galėtų remtis į vidinę vamzdelio pusę. Viršutiniam ašies galui išgręžkite ištisinę skylutę – per abi vamzdelio sieneles.
Vilkelį galėsite laisvai įstatyti į rėmelį ir iš jo išimti. Rėmelio išsilenkimo vietose vamzdelis susiraukšlės, bet tai neturės įtakos rėmelio kokybei. Rėmelio šoninių pusių viduryje reikia išgręžti skylutes, iš vidaus įstatyti po vinutę, o galvutes prilituoti prie rėmelio.
Antrasis, išorinis rėmelis bus stačiakampio be apačios formos, tai yra turės tris puses. Jį padarykite iš tokio paties vamzdelio. Jo galuose reikia pragręžti skylutes, į kurias bus statomos ašys – vidinio rėmelio vinutės. Išorinio rėmelio viršutinio skersinio viduryje prilituokite vielos kabliuką, ant kurio galėsite pakabinti savo prietaisą. Kai viskas bus paruošta, pakabinkite prietaisą. Reikia, kad vidinis rėmelis su vilkeliu kabotų lygiai, nebūtų persimetęs.
Pradėkite bandymą. Plona virvele įsukite vilkelį. Jis suksis toje padėtyje, kurioje jį paleidote. Kai jis sustos, prie vidinio rėmelio apačios pririškite svorį ir, pakreipę jį, vėl paleiskite vilkelį. Svoris stengsis atsukti rémelį, tai yra vertikaliai pastatyti besisukančio vilkelio ašį.
Įvyks tai, kas atsitinka Žemei, kurią Saulė ir Mėnulis orbitoje siekia pastatyti tiesiai, be ašies pokrypio. Nuo vilkelio paleidimo momento abu rėmeliai pradės suktis apie virvelę, ant kurios jie pakabinti. Virvelė pasidarė vilkelio precesijos ašis. Mūsų prietaiso precesinis sukimasis trunka neilgai. Jam pasibaigus, dėl trinties guoliuose ir virvelės išsivyniojimo prasideda sukimasis į priešingą pusę.
Remtasi – Niutonas
