Pastaruoju metu žiniasklaidoje kilo triukšmas dėl Kinijos susidomėjimo įsigyti salas netoli Australijos. Sujudino teiginiai apie į pensiją išėjusį verslininką, parduodantį 21 atolą, todėl metas įsigilinti į šių gandų tikrovę.
Aptariamos salos: Konflikto salos
Papua Naujojoje Gvinėjoje esančios Konflikto salos yra neseniai pasirodžiusių spekuliacijų apie jų įsigijimą iš užsienio dėmesio centre. Šios salos, kuriose yra 21 daugiausia negyvenamas atolas, yra labai svarbios kariniu ir ekologiniu požiūriu. Iš pradžių 1886 m. europiečiai sudarė šių salų žemėlapį, tačiau jų nuosavybė nebuvo stabili – per dešimtmečius į jas buvo pareikšta įvairių pretenzijų ir įsigyta įvairių pirkėjų. Labiausiai intriguoja gandai, kad 1975 m., Papua Naujajai Gvinėjai atgavus nepriklausomybę, jas nusipirko amerikiečių pora. Dėl šios sudėtingos istorijos kyla abejonių dėl dabartinių įsigijimo reikalavimų teisėtumo, o jų strateginė vieta judriame jūrų kanale dar labiau padidina intrigą.
Ianas Gowrie-Smithas, į pensiją išėjęs australų verslininkas, daugelį metų buvo Konflikto salų savininkas, skatinantis jų išsaugojimo pastangas. Jo neseniai priimtas sprendimas parduoti gali pakeisti požiūrį į šias salas – iš gamtosaugos objektų jos gali tapti vertingu strateginiu turtu. Salos yra privalomoje laivybos zonoje, o tai reiškia, kad jos turi galimybių vietos verslui gauti pajamų. Be to, didžiausioje saloje yra karinis kilimo ir tūpimo takas, galintis sutalpinti daug orlaivių, o tai gali padidinti bet kurio pirkėjo karinį pėdsaką regione, dėl kurio stebėtojai yra budrūs.
Kinija: realybė ar retorika?
Spekuliacijos apie Kinijos susidomėjimą šiomis salomis nėra tik smalsūs pokalbiai; jos atspindi istorinę įtampą Ramiojo vandenyno regione. Nors Kinija yra sudariusi susitarimus su kaimyninėmis salomis, pavyzdžiui, Saliamono salomis, pastangos Papua Naujojoje Gvinėjoje nepasiteisino. Dabartiniai pranešimai rodo, kad nors žiniasklaidoje nuolat sklinda triukšmas dėl galimų pirkinių, jokių oficialių diskusijų nevyksta. Kinijos pastangos pareikšti pretenzijas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje primena Japonijos ekspansionistinius užmojus praeityje, dėl kurių kildavo didelių konfliktų. Dėl šių aplinkybių susidomėjimo privačiomis salomis atgimimas kelia dar didesnį susirūpinimą, nes istorinės pamokos susilieja su šiuolaikine geopolitika.
Teisinės ir etinės pasekmės
Papua Naujosios Gvinėjos nuosavybės teisės aktai sudaro sudėtingą teisinį šių salų pirkimo landšaftą. Pagal naująją konstituciją žemės nuosavybė priklauso tik piliečiams, o tai apsunkina įsigijimą iš užsienio. Tačiau esama spragų, kai žemė anksčiau priklausė užsieniečiams. Ši korupcijos Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Kinijos ekonominės galios sankirta kelia nerimą dėl salų ateities. Jei užsienio subjektas praslystų pro šį teisinį labirintą, tai galėtų pakeisti įtakos pusiausvyrą regione ir sukelti susirūpinimą dėl užsienio subjektų dominavimo strateginėse Ramiojo vandenyno vietose.
Žiniasklaidos sensacijos: Tikrovės patikrinimas
Pasakojimas apie šiuos salų pirkimus buvo labai sensacingas, todėl visuomenė neteisingai jį suprato. Kalbėtojas iš vaizdo įrašo pabrėžia, kad rimtų diskusijų su Kinijos pirkėjais nebuvo, ir prieštarauja besaikėms spekuliacijoms. Papua Naujosios Gvinėjos pareigūnai netgi paragino atlikti šių salų statuso tyrimą, taip parodydami norą užtikrinti skaidrumą. Žiniasklaidos priemonėms skubant aprašyti „Kinijos perkamų salų“ istoriją, būtinybė patikrinti faktus ir tiksliai juos pateikti tampa gyvybiškai svarbi, primenant mums apie trapią žiniasklaidos susidomėjimo ir visuomenės suvokimo pusiausvyrą.
Nors spekuliacijos apie Kinijos susidomėjimą salomis netoli Australijos kelia susirūpinimą, tikrovė yra sudėtinga teisiniu požiūriu ir žiniasklaidos perdėta. Labai svarbu išlaikyti kritišką požiūrį amžiuje, kai sensacijos dažnai užgožia tiesą.
