Visiems gerai žinoma, kad šildami kūnai plečiasi. Termometrų gyvsidabris ar dažytas spiritas yra mažame balionėlyje. Šildamas gyvsidabris ar spiritas plečiasi, ir jo stulpelis juda labai siauru kanalu. Kai susidaro šilumos pusiausvyra, stulpelis sustoja, o skalėje galima pamatyti termometrą supančios aplinkos temperatūrą.
O štai kitas atvejis, kai galima įsitikinti, kad šildami kūnai plečiasi. Kartais flakone stiklinis kamštis taip stipriai laikosi, kad neįmanoma jo ištraukti.
Rodyti per daug jėgos pavojinga – galima nulaužti kakliuką ir susipjaustyti rankas. Todėl imamasi išbandyto būdo: prie kakliuko prikišamas degantis degtukas, o flakonas sukiojamas, kad kakliukas tolygiai įšiltų. Vieno degtuko liepsnos užtenka, kad nuo šilumos kakliuko stiklas prasiplėstų, o nespėjęs sušilti kamštis lengvai išsitrauktų. Tai fizikos dėsnio taikymo buityje atvejai.
Galima padaryti bandymus, kurie akivaizdžiai parodys, kaip keičiasi metalų ilgis jiems šylant ir šąlant. Medžio kaladėlėje išpjaukite išpjovą, į vieną sienelę įsmeikite adatą, o jos ąselę padėkite ant kito išpjovos krašto. Į aselę įstatykite kitą adatą ir truputį ją įsmeikite į medį. Prie pirmosios adatos prineškite degančią žvakę. Adata įkais, truputį pailgės ir nulenks antrąją adatą, įsmeigtą į ąselę.
Padarykite šilumines svarstykles. Tuo tikslu paimkite 1-2 milimetrų storio maždaug 40 centimetrų ilgio tiesų varinės vielos gabalą. Šios vielos galą įsmeikite į angą, išgręžtą maždaug tokio paties ilgio medinės lazdos gale.
Gautą šiluminių svarstyklių svertą per vidurį pakabinkite ant siūlo. Išbalansuokite jį. Galbūt reikės nupjauti medinės lazdelės galą arba prikabinti prie jos nedidelį krovinį, pavyzdžiui, popieriaus gabalėlius. Galima pasiekti pusiausvyrą ir pastumiant sverto pakabos vietą. Svertą apšvieskite staline lempa, kad vienas jo galas, pavyzdžiui, varinis, sienoje duotų šešėlį. Šioje sienos vietoje pritvirtinkite baltą popierių ir, kai svertas kabo visiškai horizontaliai, pieštuku pažymėkite šešėlio vietą.
Uždekite dvi žvakes ir pastatykite jas po variniu laidu. Kai laidas gerai įkais, jis pailgės, ir pusiausvyra bus pažeista, nes pasikeitė pečių santykis. Vielos galas kelis milimetrus nusileis. Tai gerai matysite šešėlyje. Atitraukus žvakes, varinis laidas atvės, sutrumpės, t.y. pasidarys toks, koks buvo prieš šildymą, o mūsų šiluminių svarstyklių svertas, tiksliau jo šešėlis, grįš į pažymėtą vietą.
ŠILUMOS ATSPINDĖJIMAS IR SUGĖRIMAS
Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius. Šiek tiek blogiau, bet taip pat gana gerai juos atspindi balti ir apskritai šviesūs paviršiai. Todėl vasarą, ypač pietuose, kur daug saulės, žmonės labiau mėgsta dėvėti šviesius drabužius.
Net iš lengvų audinių pasiūti tamsūs drabužiai labiau sugeria šilumos spindulius, todėl, jais apsivilkus, būna kur kas karščiau. Įsidėmėkite, kad pavasarį dulkinas ir suodinas sniegas tirpsta daug greičiau negu laukuose švarus sniegas.
Padarykite tokį bandymą. Iš standaus popieriaus lapo suklijuokite 5-6 centimetrų skersmens cilindrą ir viduje juodu tušu uždažykite maždaug degtukų dėžutės dydžio plotą.
Gali būti ir netaisyklingos formos dėmė. Cilindro išorėje vienodame aukštyje išlydytu stearinu pritvirtinkite dvidešimties kapeikų monetas. Vieną monetą pritvirtinkite tos vietos, kuri iš vidaus uždažyta juodu tušu, viduryje, o kitą priešingoje cilindro pusėje. Cilindrą uždėkite ant degančios žvakės. Jos liepsna turi būti cilindro centre ir priešais cilindro išorėje prilipdytas monetas.
Kad popierinį cilindrą būtų patogu užmauti ant žvakės, prie žvakės pritvirtinkite kartoninį skrituliuką su keliomis ventiliacijos angomis. Skrituliukas ant žvakės turi būti uždėtas standžiai, kad jis nenuslinktų žemyn, veikiamas cilindro svorio.
Kad ir kiek kartų kartotumėte šį bandymą, visada pirmoji nukris moneta, prilipdyta prie tos cilindro vietos, kuri iš vidaus nudažyta juodu tušu. Popieriaus juodas paviršius labiau sugeria šilumos spindulius, todėl ir greičiau įšyla.
