Nesvarumas šalia mūsų. Žemėje labai dažnai tenka susidurti jei ne su visišku nesvarumu, tai bent su daliniu svorio praradimu. Žemės sąlygomis jis trunka labai trumpai. Žinoma, jums teko leistis liftu. Ypač pastebimas dalinis svorio praradimas pradinėje lifto leidimosi stadijoje.
O sūpuoklėse? Kai sūpuoklės leidžiasi, taip pat iš dalies prarandamas svoris. Vandens sporto užsiėmimuose, šuoliuose į vandenį nuo bokšto arba šuoliuose ant batuto, kai gimnastas skrieja ore, visiškai prarandamas svoris, atsiduriama nesvarumo būsenoje. Turbūt jūs stebėjote akrobatų skrydžius po cirko kupolu, šuolius iš po kupolo ant įtempto tinklo. Kiekvienas šuolis tai kelios nesvarumo sekundės.
Delsiamieji parašiutininkų šuoliai, kol dar greitis didėja, yra taip pat nesvarumo pavyzdys. Tačiau ilgiausia periodiško svorio praradimo būsena ištinka jūroje štormo metu. Kai denis ,,slysta iš po kojų”, prarandamas svoris.
Daug kas tokią būseną sunkiai pakelia ir suserga vadinamąja jūros liga. Taigi nesvarumas pasireiškia laisvojo kritimo metu. Erdvėlaivis, skriejantis aplink Žemę, yra laisvojo kritimo būsenoje. Jį veikia Žemės traukos jėga ir jis visą laiką krinta, bet jam suteiktas toks greitis, kad jis negali nukristi ir skrieja savo orbita, brėždamas aplink Žemę spiralę po spiralės.
Visa tai, kas yra erdvėlaivyje, kai jis skrieja savo orbita, traukia Žemė, bet atramų neslegia, todėl yra nesvarumo būsenoje. Kosmonautui vis tiek ar kėdėje sėdėti, ar kabinoje skrajoti. Atramos vis vien nėra. Televizoriaus ekrane dažnai matydavote, kaip plunksnakočiai, bloknotai ir kiti nepritvirtinti daiktai skraido kabinoje. Norint priprasti prie nesvarumo būsenos, iš anksto reikia daug treniruotis. Ir ne tik priprasti, bet ir daug dienų iš eilės dirbti.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Erdv%C4%97laivis
