Mokslinis šio paplitusio žolinio augalo genties pavadinimas Arctium kilęs iš graikiško žodžio arctos. Augalo stiebas šakotas, iki 150 cm aukščio, su tamsiai purpuriniais žiedais, susitelkusiais rutuliškus graižus, su kabiais kabliškais skraistlapiais. Lapai pražanginiai, dideli. Augalo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio lapa — griebti, kibti. Liaudyje jis vadinamas lapūku, godlapiu, kibišu. Antrasis rūšies pavadinimo žodis tomentosum kilęs iš lotynų kalbos, jis reiškia „veltininis”. Iš tikrųjų varnalėšos lapų, ypač paprastosios, apatinė pusė panaši į veltinį. Kartais varnalėša vadinama pakeleiviu, tai dėl to kad ji dažniausiai auga arti gyvenamųjų namų, daržuose, šalikelėse.
Pasitaiko visoje Baltarusijoje. Gydymui šimtmečiais vartojama augalo šaknys ir lapai. Pirmų vegetacijos metų šaknys iškasamos anksti pavasarį (balandžio pradžioje) arba vėlai rudenį (rugsėjo pabaigoje—spalio pradžioje). Lapai renkami liepos—rugpjūčio mėnesį. Iškastos šaknys kruopščiai nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, nulupama odelė, supjaustomos į 10-15 cm ilgio gabalus ir džiovinamos pavėsyje arba džiovyklose. Šaknyse rasta polisacharidų, inulino, eterinio aliejaus, į riebalus panašių medžiagų, sitosterino, rauginių ir karčiųjų medžiagų. Šaknys vartojama kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis ir prakaitavimą sukeliantis vaistas.
Varnalėšos šaknų antpilas ruošiamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintų šaknų užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikoma per naktį, iškošiama ir geriama po 2 valgomuosius šaukštus kas 2 valandas. šaknų nuoviras vartojamas sergant hemorojumi, inkstų ligomis, nuoviro su pienu duodama vaikams sergant diateze. Iš šviežių lapų daromi kompresai reumatui, sąnarių navikams gydyti, lapų nuoviras geriamas sergant kepenų ligomis.
Varnalėša plačiai vartojama liaudyje sergant įvairiomis odos ligomis, kurias lydi išbėrimas (egzema, žvynelinė liga, spuogai, furunkuliozė, lėtinė opinė piodermija ir kt.), kaip vaistas, padedantis geriau augti plaukams. Tepalui paruošti 75 g susmulkintos šviežios varnalėšos šaknies laikoma parą šiltoje vietoje saulėgrąžų aliejuje (imama 200 g aliejaus; geriausiai tinka migdolų aliejus), po to 15 minučių verdama ant silpnos ugnies ir iškošiama.
