Pupinis augalas (Phaseolus vulgaris) yra viena iš labiausiai paplitusių ir auginamų ankštinių šeimos (Fabaceae) narių, gerai žinoma dėl savo maistinių pupelių. Šis augalas kildinamas iš Centrinės ir Pietų Amerikos, tačiau dabar jis auginamas visame pasaulyje dėl savo vertingų maistinių savybių ir įvairių naudojimo būdų. Pupinių augalų yra keletas pagrindinių grupių, kurios skiriasi augimo būdu, pupelių spalva ir forma:
Augimo Formos
- Stiebinių (vijoklinių) pupinių – šie augalai reikalauja atramų arba konstrukcijų, prie kurių galėtų prisitvirtinti ir laipioti. Jie gali pasiekti kelis metrus aukščio ir paprastai duoda didesnį derlių nei krūminiai pupiniai.
- Krūminių pupinių – šie augalai auga kaip kompaktiški krūmai ir jiems nereikia atramų. Jie yra patogesni auginimui mažesnėse sodinimo vietose ar konteineriuose.
Pupelių Tipai
- Žaliosios pupelės (dar vadinamos šparaginėmis pupelėmis) – vartojamos nebrandžios, dar žalios, kartu su ankštimi.
- Sausosios pupelės – derliaus nuėmimas vyksta, kai pupelės ir ankštys visiškai subrendusios ir išdžiūvusios. Sausosios pupelės reikalauja išmirkyti prieš virimą ir yra naudojamos įvairiuose patiekaluose visame pasaulyje.
Auginimas
Pupiniai augalai mėgsta šiltą, gerai drenuojamą dirvą ir gausų saulės šviesos kiekį. Jie yra šiltamečiai augalai ir negali ištverti šalčio. Auginant pupinius augalus svarbu:
- Pasirinkti tinkamą vietą – saulėta ir apsaugota nuo stiprių vėjų.
- Paruošti dirvą – užtikrinti, kad dirvožemis būtų gerai drenuojamas ir turtingas maistingosiomis medžiagomis.
- Laistymas – pupiniams augalams reikia reguliaraus laistymo, ypač žydėjimo ir pupelių formavimosi laikotarpiu.
- Tręšimas – nors ankštiniai augalai geba fiksuoti azotą iš oro, pradiniame augimo etape gali prireikti papildomo tręšimo.
Naudojimas
Pupinės yra vertinamos dėl jų baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų turinio. Jos gali būti naudojamos įvairiuose patiekaluose, pavyzdžiui, sriubose, salotose, antriejuose patiekaluose ir netgi kaip pagrindinis baltymų šaltinis vegetariškoje mityboje.
Be maistinės vertės, pupiniai augalai taip pat yra svarbūs ekologiniu požiūriu, nes jie prisideda prie dirvožemio gerinimo, fiksuodami atmosferos azotą ir paverčiant jį forma, kurią gali panaudoti kitos augalų rūšys.
