Paprastoji avietė priklauso erskėtinių (Rosaceae) šeimai. Daugiametis puskrūmis. Avietės auginamos soduose ir jų yra daug kultūrinių veislių. Laukinės avietės labai paplitusios mūsų miškuose, krūmuose ir kt.
Vaistinei žaliavai (Fructus Rubi idaei, Bacca Rubi idaei) ruošti geriau tinka laukinių aviečių uogos, nes jose yra daugiau organinių rūgščių, mažiau cukrinių medžiagų. Kultūrinės avietės, priešingai, turi daugiau cukrinių medžiagų. Gerai sudžiovintose uogose randama organinių rūgščių, antocianinės dažo medžiagos, pektino, eterinio aliejaus pėdsakai, įvairių cukrų ir vitamino C.
Tai labai liaudies mėgstamas vaistas, kuris vartojamas nuo peršalimo, slogos ir t. t. Mokslinėje medicinoje vartojami ir aviečių vaisiai kaip prakaitavimą žadinanti priemonė. Be to, iš žalių (nedžiovintų) vaisių gaminamas aviečių sirupas (Sirupus Rubi idaei), kurio dedama į mikstūras skoniui, kvapui ir spalvai pagerinti. Aviečių sirupas nedėtinas į mikstūras, turinčias šarminę reakciją, nes skystis pasidaro negražios spalvos.
Iš aviečių lapų gaminama arbata. Tam tikslui skinamos šakelių viršūnės su lapais ir išdžiovinamos pavėsyje. Sudžiovinti lapai vartojami tam pačiam tikslui, kaip ir džiovintos uogos.
