Paprastasis kvietys – 60-150 cm aukščio vienametis augalas. Šaknys – kuokštinės. Stiebas – plikas. Lapai liniški, pliki. Žiedynas – sudėtinė varpa. Varpa – reta arba tanki, ilga, keturbriaunė. Varputėse yra 2-5 žiedai. Vaisius – gelsvas arba rusvas, pailgas, miltingas grūdas. Savidulkis augalas. Žydi birželio-liepos mėnesiais.
Mūsų šalyje kviečiai buvo žinomi jau prieš penkis tūkstančius metų. Juos augino Tripolyje ir jo apylinkėse. Iš tripoliečių kviečius išmoko auginti skítai, o paskui ir Kijevo Rusios gyventojai. Vakarų Europoje kviečiai buvo žinomi jau prieš keturis tūkstančius metų. Grūdų ir varpų liekanas geologai rado Dašuro piramidės sienose. Ši piramidė buvo pastatyta maždaug prieš 5300 metų.
Manoma, kad žmonės kviečius ten augino dar anksčiau.
Pirmą kartą apie kviečius Kinijoje buvo rašyta prieš 4650 metų. Amerika ir Australija anksčiausiai apie kviečius sužinojo tik prieš kelis šimtmečius.
Šiandien žmonės kviečius augina beveik visuose žemynuose. Kviečių grūduose yra 11-20% baltymų, 60-64% krakmolo, 2% riebalų, 3% ląstelienos, fosforo, kalio, magnio, fermentų, vitaminų (B₁, B6, E, F, PP), cholino.
Grūduose yra labai tąsios baltyminės medžiagos glitino. Iš kviečių grūdų gaminamas krakmolas, riebusis aliejus ir spiritas. Aliejus, kurio sudėtyje yra vitamino E, naudojamas nuo podagros, pūlinių. Iš kviečių gaminamos manų kruopos. Jos yra maistingos, ypač tinka vaikams ir nusilpusiems ar sergantiems virškinimo trakto ligomis ligoniams.
Iš fermentuotų grūdų juos distiliuojant gaminamas Mitrošino skystis, kuriuo gydomos egzemos, psoriazė ir neurodermitai. Kviečių sėlenų nuovirą reikėtų gerti, kai žmogui trūksta vitaminų (vienam litrui vandens reikia 200 g sėlenų virti vieną valandą, perkošti). Nuoviro pilama į sriubas, iš jo gaminama gira (0,5 litro nuoviro, 5 g mielių ir 25 g cukraus).
Kvietiniai miltai ir sėlenos naudojamos ir kosmetikai.
Iš miltų ruošiamos tonizuojamosios, gaivinamosios kaukės (2 šaukšteliai miltų sumaišoma su šiltu pienu, į tyrelę įpilama šiek tiek agurkų ir kviečių daigų sulčių, išmaišoma ir tepamas veidas, po 30 minučių nuplaunamas iš pradžių šiltu, o paskui šaltu vandeniu).
Kviečių sėlenų voniomis gydoma sudirginta, pleiskanojanti, šiurkšti, sausa oda. 1-3 kg sėlenų reikia supilti į drobinį maišelį ir virinti keliuose litruose vandens. Paskui sunkti ir nuovirą supilti į šiltą vonios vandenį.
Žmonės kviečių nuoviru girdo nusilpusius ligonius, vaikus. Kviečių sėlenų nuoviras su medumi geriamas sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru ir nuo stipraus kosulio. Iš sėlenų daromi šutekliai nuo traukulių.
