Paprastasis amalas priklauso amalinių (Loranthaceae) šeimai. Tai daugiametis, amžinai žaliuojančiais lapais parazitinis augalas; jis parazituoja ant įvairių lapuočių medžių. Lietuvoje daugiausia aptinkamas ant topolių ir beržų, ant kitų medžių — rečiau. Amalo krūmeliai aiškiai pastebimi žiemą. Lietuvoje labiau paplitęs pietuose, šiaurinėje dalyje — nepastebėtas.
Medicinoje amalas (Herbą Visci, Stipites et folia Visci) vartojamas seniai nuo nervinių sutrikimų. Tačiau veikliosios medžiagos dar ir šiandien nevisiškai ištirtos. Amalo žolėje randama cholino, didelio molekulinio svorio spiritų, riebalinio aliejaus, įvairių organinių rūgščių, mangano druskos ir kt.
Pastaruoju metu klininiai stebėjimai konstatavo amalo preparatų efektingą veikimą esant arteriosklerozei ir hipertonijai I ir II stadijose. Tačiau gydymas trunka ilgokai, vidutiniškai vieną mėnesį. Efektingiausi preparatai gaunami iš žalios žaliavos. Vandeniniai preparatai turi būti gaminami šaltu būdu. Bendrai amalo preparatus reikia naudoti tik gydytojui nurodžius. Žaliava renkama žiemą arba vėlai rudenį. Atsargas galima laikyti ne ilgiau kaip pusę metų. Mokslinėje medicinoje amalo žaliava bei preparatai vartojami į vidų kaip.
