Kartusis rūgtis priklauso rūgtinių (Polygonaceae) šeimai. Vienametis, žolinis augalas. Jo stiebai statūs, šakoti, pliki. Lapai lancetiški, abiem nusmailintais galais, pliki. Visos augalo žaliosios dalys karčios. Rūgtis auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, šlapiose miškų vietose. Tai senas vaistinis augalas. Dioskoridas jį prirašydavo kataplazmų forma.
Vaistinei žaliavai gaminti renkama visa antžeminė augalo dalis žydėjimo metu (Herbą Polygoni hydropiperis, Herbą Hydropiperis). Žaliavoje randama gliukozido, kuris aktyvina kraujo krešėjimą, organinių rūgščių,- tanidinių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C ir mineralinių druskų. 1913 m. Piotrovskio ir Kravkovo buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo efektingą kraujo stabdymo galią, didesnę negu skalsių bei Hydrastidis preparatų.
Dabartiniu metu plačiai vartojami preparatai, pagaminti iš karčiojo rūgties žolės, kraujavimams stabdyti, ypač ginekologijoje
