Gudobelė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Gudobelės yra daug rūšių, vien tik Tarybų Sąjungoje jų priskaitoma apie 40. Lietuvos TSR savaime auga dvi rūšys: grauželinė gudobelė (Crataegus oxyacantha L.) ir vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.). Kitos rūšys aptinkamos parkuose ir sodybose kaip dekoratyvinės. Mūsų sąlygomis žydi. gegužės mėn. pabaigoje ir birželio mėn. pradžioje baltais, kvepiančiais žiedais, rudenį pasipuošia raudonais, beveik vyšnios didumo vaisiais.
Liaudies medicinoje žiedai, vaisiai ir žievė (Flores Oxyacanthae, Flores Crataegi, Folia Crataegi oxyacanthae, Fructus Crataegi) vartojami nuo senų laikų įvairiose tautose. Mokslinė medicina į gudobelę rimtą dėmesį atkreipė pastaraisiais dešimtmečiais.
Žieduose svarbesnės medžiagos yra šios: gliukozidai, oksiakantinas, kvercitrinas, eterinis aliejus, flavonas ir nitrogliukozidai
Vaisių sėklose (kauliukuose) yra amigdalino ir kitų medžiagų. Vaisių sultyse yra nemaža organinių rūgščių ir cukrinių medžiagų. Vaistinei žaliavai gaminti (Flores Crataegi, Fructus Crataegi) gudobelės žiedai renkami pačiame žydėjime, vaisiai — subrendę nunokę.
Įvairių šalių specialistų farmakologiniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kad iš gudobelės žiedų bei vaisių pagaminti preparatai puikiai gydo širdies sutrikimus, todėl gudobelė buvo pripažinta cardiacae grupės vaistiniu augalu. Gudobelės preparatai nesukelia kumuliatyvinių reiškinių ir yra netoksiški, mažina kraujo spaudimą.
Tisingas gudobelę vadina „širdies valerijonais”. Pasak Mušinskio, ištraukos, pagamintos iš šviežių stabilizuotų žiedų bei vaisių, veikia tikriau, negu iš sausų. Tačiau praktiškai žaliavos atsargos turi būti gerai išdžiovintos ir neilgai laikomos. Tai labai vertingas vaistingas augalas, kuris vis plačiau pradedamas vartoti. Mūsų farmacinė pramonė gamina skystą gudobelės ekstraktą (Extractum Crataegi fluidum).
