Europinė pipirlapė priklauso kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, šliaužiančiais plonais šakniastiebiais augalas. Lapai inksto formos, blizgančiomis viršutinėmis pusėmis, žiemoj antieji. Žiedai pavieniai, nusvirę; vainiklapiai rudai violetinės spalvos. Ši pipirlapė žydi balandžio—gegužės mėn. Labai paplitęs mūsų lapuočiuose miškuose bei šlaituose augalas.
Viduramžiais pipirlapė buvo plačiai vartojama kaip emeticum. Vėliau buvo užmiršta. Pastaruoju metu į šį augalą vėl kreipiamas dėmesys, tačiau farmakologiškai ir chemiškai jis dar ne visiškai ištirtas. Vaistinei žaliavai renkami šakniastiebiai su šaknimis (Rhizoma Asari) ir lapai (Folia Asari).
Žaliavoje randama apie 1% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina azoronas, diazoronas ir jų aldehidai: borneolas, eugenolis ir seskviterpinai. Karti medžiaga — azarinas, įvairios organinės rūgštys ir kitos medžiagos.
Pagal prof. Mušinskį, vienkartinė 3—5 g žaliavos dozė sukelia vėmimą, 0,3—0,5 g skatina šlapimo išsiskyrimą. Pagal I. A. Lermaną pipirlapės lapuose yra cardiaca grupės gliukozidų, o šakniastiebiuose — saponinams artimesnių medžiagų. Tai stipriai veikianti žaliava, kuri turi būti vartojam a gydytojo priežiūroje
