Sau 10, 2024
32 Views
Komentavimas išjungtas įraše Chromosomos neturi nei smegenų, nei širdies

Chromosomos neturi nei smegenų, nei širdies

Written by

Praslinkus vos 280 dienų po gametų (vyriškosios ir moteriškosios ląstelės) susijungimo, susidaro naujas organizmas. Kadaise gyvavo naiviojo preformizmo teorija, pasak kurios, lytinėje ląstelėje – kiaušinėlyje tūno ..homunkulas” su mažutėlėmis akutėmis, rankutėmis, kojytėmis; šios ir kitos kūno dalys esą turinčios tik išaugti, bet egzistuojančios jos jau iš pat pradžių.

Kaupiantis moksliniams embriologijos duomenims, vis labiau aiškėjo, kad gemalinėje ląstelėje esama tik būsimojo organizmo paveldimojo projekto. Chromosomos neturi nei smegenų, nei širdies. o tik bendrą jų sandaros planą, kuris bus įvykdytas tik palankiomis sąlygomis. Pirmoji gyvenimo patirtis…

Praslinkus vos 20 dienų nuo šio nuostabaus proceso pradžios, to mažulyčio, maždaug 4 mm, gemalo gilumoje ims virpėti raudonas taškelis. Nuo šiol moters organizme plaks jau dvi širdys. Praeis dar mėnuo, ir susiformuos visi pagrindiniai vaisiaus organai. Motinos organizmas be paliovos tiekia jam visa, ko reikia augimui: statybinių medžiagų, maisto, deguonies, taip pat saugo jį nuo daugybės ligų sukėlėjų mikrobų, nuo kitų kenksmingų veiksnių.

Daugelis mano, kad sudaryti tokį superkomfortą, šiltnamio sąlygas ir yra vienintelė vaiko embrioninio vystymosi laikotarpio prasmė. Gali pasirodyti, kad ištisas 280 dienų vaikas išbūna griežtoje savo paveldėtosios programos nelaisvėje ir, aklai jai paklusdamas, ,,bręsta” būsimojo gyvenimo išvakarėse. ,,Jo burna užverta, jo bamba atverta”,- lakoniškai sakydavo senovės eskulapai. Taikliai, bet ne visai tiksliai.

Vaisius periodiškai siurbia aplinkinį skystį ir taip pamažu rengia virškinamąjį traktą toli gražu ne paprastoms funkcijoms. Taip pat yra žinoma, kad dar gerokai prieš gimdamas vaikas gali judinti galūnes, daryti kraujotaką stimuliuojančius krūtinės ląstos kvėpavimo judesius. Ir klystume manydami, kad visą vaiko gyvybinę veiklą iki gimimo sąlygoja tik genetinė programa. Yra pagrindo manyti, kad, bręstant nervų sistemai, vaisius gali vis jautriau reaguoti į tam tikras situacijas ir kartu igyti kad ir elementarios, bet vis dėlto savo asmeninės, o todėl ir nepaprastai svarbios, patirties.

Erdvė, kurioje rutuliojasi vaisius, ribota. Todėl jis turi pasirinkti ir išlaikyti tokią pozą, kuri užimtų kuo mažiau vietos. Kaip tai padaroma? Matyt, iš pradžių, tuoj pat po apvaisinimo, mažiausio tūrio forma (t. y. rutulio forma) susiformuoja savaime, dėl stipraus molekulių sukibimo. et veliau, vaisiui augant, molekulių sukibimo čia jau nepakanka. Dėl žemės traukos kyla pavojus prarasti tikslingiausią pozą.

Tačiau visuotinis traukos dėsnis, neįveikiamai pažabojęs visą dangaus mechaniką, pasirodo, negali paveikti naują gyvybę saugančių mechanizmu prisitaikymo išminties. Maždaug nuo trečio vystymosi mėnesio pradeda funkcionuoti vaisiaus pusiausvyros organas, vadinamas beveik techniškai vestibiuliariniu aparatu. Šis jautrus, savotiškas seismografas gali fiksuoti ne tik vaisiaus padėtį, bet ir motinos judesius. Moteris vaikščioja, pasilenkia, atsitiesia, gula, pagreitina arba sulėtina žingsnius, vaikas jaučia pagreičio jėgą. Net menkiausius perkrovimus jaučia ir vestibiuliarinis aparatas, ir specialūs nervai, išsidėstę sausgyslėse, sąnariuose, raumenyse.

Smegenys apdoroja gaunamą informaciją ir duoda atitinkamą komandą raumenims. Vadinasi, dar prieš gimdamas vaikas susipažįsta su viena svarbiausių judančios materijos savybių – gravitacija.
Taigi neperdedant galima pasakyti, kad, motinai judant, ilgai vaikščiojant, vaikas įgyja supratimą apie kelius, kuriais jam teks vaikščioti.

Jau penktą vystymosi savaitę pradeda formuotis vaisiaus inkstai. Dar už trijų savaičių atsiranda liežuvio jautrumo elementai. Neatsitiktinai vos gimęs kūdikis moka skirti skonį ir griežtai atsisako kartaus, sūraus ir rūgštaus maisto.

Maždaug aštuntą savaitę pradeda darytis jautri oda. Aštuonioliktą savaitę didžioji odos (jautraus ploto) dalis jau gali priimti informaciją. Nuo šiol ryšys informacijos kanalu lytėjimas smegenys tampa pastovus ištisas iki gimdymo likusias 23 savaites vaikas šimtus kartų per dieną patiria visokiausių lytėjimo įspūdžių, kurie jo nervų sistemos raidai be galo svarbūs.

Vaiko oda jaučia ir skausmą bei temperatūros kitimą. Bet jo aplinkoje temperatūra visiškai pastovi. Vadinasi, nervų galūnės – termoreceptoriai, skirti temperatūrai jausti, gauna gana vienodą informaciją. Visai taip pat ,,nuskriaustas“, o gal net ir labiau, odos skausmo jautrumas. Ar ne todėl į pasaulį atėjęs kūdikis pirmosiomis dienomis nelabai jautrus skausmui ir temperatūrai? (Štai kodėl nėščia moteris turi laikytis tinkamo temperatūros režimo. Būsimajai motinai nepatartina peršalti maudantis arba persikaitinti saulėje.)

Reikia manyti, kad augantis vaisius ypač daug patiria garsinių įspūdžių. Juk skystis garso bangas perduoda daug geriau negu oras. Vadinasi, visi garsai, pereinantys per žmogaus kūno audinius, gali pasiekti vaisiaus klausą. Verta susidomėti ta patirtimi, kai nėščioms moterims buvo rekomenduojama intensyviai klausytis muzikos. Užfiksuoti stebėjimai moterų, jutusių stiprius vaisiaus judesius koncertų arba didelio triukšmo metu. Bet svarbu ne tik išoriniai garsai. Daugelį savaičių be perstojo girdi vai-kas motinos širdies dūžius.

Tikriausiai vaikas girdi ir motinos juoką, dainavimą, šneką, verksmą. Argi tada gali motina leisti sau šaukti arba verkti? Ar ne geriau jos vaikui girdėti ramų balsą, smagią dainą? Ir gal jis netaps dėl to dainininku ar muzikantu, bet galbūt kur nors jo smegenyse, tarp milijardų nervinių ląstelių, išliks motinos balso neryškus aidas. Ir kai paskui, jau užgimęs jis snaus, migdomas lopšinės garsų, gimstančios sąmonės gelmėse lyg tolimas žaibas blykstelės vos vos dūluojantis prisiminimas to, kas artima, jau girdėta. Bet net ir taip nepoetizuojant šito, galima manyti, kad motinos balsas, intensyviai ir ilgą laiką perduodamas vaikui, specialiai parengia jo klausą suvokti žmogaus kalbos diapazono garsus.

Taigi aplinka, kurioje vaikas vystosi, įspaudžia jo nervų sistemoje iš tikrųjų dar gerokai iki gimimo pačius pirmuosius materijos fizinių savybių atspaudus”. Embrioninio smegenų funkcijų vystymosi procesui būdinga viena ypač svarbi ypatybė, kuriai savo reikšme neprilygsta jokia kita vėlesnių laikotarpių savybė. Turima galvoje tai, kad nervų elementai ir ryšiai formuojasi, viena pagal paveldėtą genetinę programą, o antra vertus,- neišvengiamai ir nuolat veikiami tų informacijos srautų, kurie receptorių (jutimo organų) kanalais plūsta iš aplinkos. Dabar nustatyta, kad, keičiant informacijos srauto poveikio laiką ir koncentraciją, galima reguliuoti (greitinti, lėtinti arba net visiškai sulaikyti) neuroninių struktūrų kūrimąsi. (Pavyzdžiui, įtaką daro ir iš vestibiuliarinio aparato į smegenis einantys impulsai.)

Kol kas tokių duomenų dar toli gražu nepakanka praktinių rekomendacijų sistemai sukurti. Tačiau net sunku įsivaizduoti tas didžiules perspektyvas, kurios mokslui atsivers, jeigu jis įstengs kryptingai valdyti kiekybinį ir kokybinį vaiko smegenų aktyvumą embrioninio vystymosi. laikotarpiu.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.