Pilkoji rudmenė priklauso ankštinių (Leguminosae) šeimai. Daugiametė, Lietuvoje savaime neauga; jos tėvynė — Kaukazas, Vidurinė Azija. Mūsų sąlygomis gali būti sėkmingai auginama, tačiau sėklų neduoda, bet gerai dauginasi vegetatyviškai.
Vaistinei žaliavai ruošti rudenį bei anksti pavasarį renkamos 4—5 metų šaknys. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: cukrinės medžiagos, krakmolas, pektinas ir ypač saldaus skonio savotiška medžiaga — glicirizinas, glicirizininės rūgšties druskos, kurioms suskilus, atsipalaiduoja gliukuroninė rūgštis ir kitos medžiagos. Farmakognostinė žaliava: Radix Liąuiritiae, Radix Glycyrrhizae, Radix dulcis.
Tai senas vaistinis augalas, kuris ir šiandien plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje. Rudmenės šaknys ir jų preparatai daugiausia naudojami sutrikus inkstams, kepenims ir kvėpuojamiesiems takams. Mokslinė medicina šio augalo žaliavą bei preparatus laiko kaip ekspektorans ir secretolyticum. Be to, rudmenės šaknys vartojamos įvairios paskirties arbatų mišiniuose, maisto pramonėje — alaus, limonado gamyboje, taip pat ir technikoje: priešgaisrinėje apsaugoje gesintuvams užtaisyti, tušo bei rašalo gamyboje ir kt.
