Pasigaminkite paprasčiausią aitvarą. Jam pagaminti reikės popieriaus ir iš pušinės lentos išpjautų sausų kartelių. Juo plonesnes išpjausite karteles, tuo lengvesnis bus aitvaras. Žinoma, nuo to neturi nukentėti jo stiprumas.
Suklijuokite rėmelį, kurio kraštinės būtų 65X45 centimetrų. Rėmelio įstrižainėse priklijuokite dar dvi karteles, o susikryžiavimo vietoje jas stipriai suriškite lininiu siūlu. Taip pat ir visus suklijuotus rėmelių susijungimus stiprumo dėlei nekenktų perrišti siūlais. Paskui reikia paimti gabalą plono, bet stipraus popieriaus ir priklijuoti jį prie rėmelio ir susikertančių įstrižainių. Popierius turi būti šiek tiek didesnis už karkasą.
Kyšančius kraštus reikia apsukti apie karteles ir priklijuoti. Aitvaras nedaug pasunkės, jei klijuojamos juostelės bus ne platesnės kaip 1-1,5 centimetro.
Paimkite ploną stiprią virvelę ir pririškite ją prie dviejų siaurosios aitvaro dalies kampų. Įtempta kilpa turi sudaryti lygiašonį trikampį, kurio šoninių kraštinių ilgis – 39 centimetrai. Kryžioko viduryje pririškite dar vieną ploną virvelę, šiek tiek ilgesnę už 33 centimetrus. Antrąjį galą pririškite prie kilpos vidurio.
Susijungimo vietoje pririškite ploną virvelę, užvyniotą ant ritės arba ant medinės lentelės su išpjovomis galuose. Priešingoje aitvaro pusėje už karkaso kampų pririškite ilgą 2-3 metrų uodegą.
Uodega gali būti padaryta iš suraišiotų audinio juostelių. Ji reikalinga, kad suteiktų stabilumo aitvaro skridimui. Po bandomojo paleidimo patys pamatysite, ar uodegą reikia ilginti, ar trumpinti, ar tiesiog pasunkinti jos galą. Galbūt kiekvieną kartą paleidžiant aitvarą teks taisyti uodegą, tai priklausys ir nuo vėjo.
Kai viskas bus paruošta, reikės sulaukti palankaus vėjo. Silpno vėjo gali neužtekti aitvarui pakilti, o labai stiprus tuoj pat jį sulaužys.
Aitvarą geriausiai leisti dviese. Vienas laiko aitvarą ir bėga su juo prieš vėją, kitas laiko ritę su virvele (arba, kaip ji vadinama, lejeriu). Įsibėgėję pabandykite paleisti aitvarą. Jeigu vėjas jį pasigavo, reikia palengva atleisti lejerį. Atleidžiant lejerį, galima pasiekti, kad aitvaras palengva kiltų, o pakilęs į didelį aukštį (100-200 metrų), kabotų ore.
Norint sėkmingai paleisti aitvarą, reikia, kad jo ,,kamanos” (virvelės), prie kurių pririštas lejeris, taip disponuotų aitvaro plokštuma, kad ji būtų pakrypusi į horizontą maždaug 30-40 laipsnių kampu. Išlaikyti polinkį padeda ir uodega. Ir dar vienas svarbus reikalavimas: niekada neleiskite aitvaro netoli laidų, medžių, namų… Aitvarą galima leisti tik už miesto, atviroje vietoje.
Pasiekę laimėjimų su paprastu aitvaru, išmokę gerai jį paleisti, padarykite skraidymui patikimesnį gretasienį aitvarą. Šiam aitvarui nereikia uodegos, skridimo patikimumą jam laiduoja jo forma.
Gretasieniam aitvarui pagaminti reikės plonų pušinių juostelių (jų galima prisipjauti iš storos lentos) ir šiek tiek kartūno. Paleisdami kaip lejerį panaudosime kaproninį meškerės valą. Jis lengvas ir patvarus.
Pradėkime gaminti. Iš sausos pušinės lentos reikia išpjauti keturias iki 100 centimetrų ilgio kvadratines juosteles (8X8 milimetrų). Tai bus išilginės aitvaro karkaso juostelės – lonžeronai.
Reikia išpjauti dar keturias 8X4 milimetrų pjūvio juosteles: dvi juosteles po 50 centimetrų ir dvi juosteles po 87,5 centimetro ilgio. Tai bus skersiniai sumontuotas karkaso spyriai. Jų galuose padarykite ,,šakutes”, kad jie nenuslystų nuo lonžeronų, kai aitvaras bus
Pasidarykite išardomą aitvarą. Tada bus patogu jį vežioti. Tikriausiai gyvenate mieste, ir aitvarą leisti važiuosite už miesto. Jį sumontuoti galima greitai. Šakutės daromos iš trumpų mažesnio pjūvio 8X2 milimetrų – juostelių gabaliukų, stipriai juos pririšant prie skėtiklių galų. Prieš pririšdami atitinkamas puses patepkite staliaus klijais. Rišti geriausiai lininiu siūlu.
