Visų astronomų svajonė – greičiau išsiveržti į kosmosą už Žemės atmosferos ribų ir ten netrukdomiems dirbti. Bet kol kas astronomai lieka Žemėje. Ir tik kosmonautams, kai jie būna orbitinėje stotyje, pavyksta stebėti tolimuosius pasaulius be atmosferos trukdymų. Todėl į kosminę komandiruotę vykstantiems kosmonautams astronomai duoda daug įvairių įpareigojimų.
Kuo gi jie nepatenkinti? Dabar įsteigtos puikios observatorijos su galingais teleskopais ir kitais tobulais prietaisais. Jais tiriamos ne tik Saulės sistemos planetos ir mūsų Galaktikos žvaigždės, bet ir prasiskverbiama į kitų galaktikų paslaptis. Observatorijų įrenginiais astronomai visiškai patenkinti, o nepatenkinti jie … Žemės atmosfera! Žinoma, tai skamba keistai – gyvybė Žemėje egzistuoja tik dėl atmosferos ir Saulės spindulių. Kaip galima būti nepatenkintais tuo, be ko neįmanoma gyvybė?
Žemės atmosfera taip laužo iš planetų, žvaigždžių, kitų galaktikų sklindančius šviesos spindulius, kad jų atvaizdas gaunamas šiek tiek iškreiptas. Be to, atmosfera veikia ir radijo signalų, sklindančių iš tolimų Visatos gelmių, priėmimą. Atmosferoje yra ir drėgmes, ir dulkių dalelių, jau nekalbant apie tai, kad debesys svarbiausiu stebėjimo momentu gali aptraukti dangų.
Mūsų orbitinės stotys aprūpintos tobulais prietaisais. Tiesa, teleskopų dydžiai kol kas šiek tiek riboti. Iš kosminių komandiruočių kosmonautai parveža nuotraukas, fotografinėse ir popieriaus juostose prietaisų įrašytus grafikus, įvairių stebėjimų ir tyrimų rezultatus.
Žemėje mokslilininkai šią medžiagą tiria ir ruošia užduotis kitiems kosmonautams, kurie skris į orbitinę stotį. Žinoma, mūsų astronominiams stebėjimams atmosferos trukdymai neturės didelės reikšmės. Pasitenkinsime tais prietaisais ir tomis sąlygomis, kurias turime.
SPALVŲ PRANEŠIMAI IŠ TOLIMŲJŲ PASAULIŲ
Be optinių teleskopų, kurie leidžia pamatyti tolimiausius pasaulius arba nufotografuoti tam tikrus dangaus sklypus detaliems tyrimams, yra specialių prietaisų, kurie sugauna radijo signalus, atsirandančius dėl sudėtingų fizikinių procesų, vykstančių tolimose mūsų Galaktikos vietose. Turima kosminių spindulių tyrimo prietaisų. Specialiu teleskopu tiriami Saulės ir žvaigždžių rentgeno spinduliavimai.
Tačiau esama ir dar vieno labai įdomaus tolimųjų pasaulių tyrimo būdo, kuris leidžia sužinoti, kokie elementai sudaro tolimąją žvaigždę, taip pat, kokia kryptimi ir kokiu greičiu ji juda. Šis būdas vadinamas spektrine analize. Mokslininkai prietaisais spektroskopais iš kosmoso gauna įvairių, tarsi šifruotų pranešimų.
Iššifruodami šių pranešimų spalvų kalbą, jie labai daug sužino apie mūsų Visatą. Kad suprastume, kaip iššifruojami spalvų pranešimai iš tolimųjų pasaulių, iš pradžių padarysime keletą bandymų.