Vaistinis putoklis priklauso gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Lietuvoje pasitaiko dvi formos. Pilnavidurė, dažnai auginama darželiuose kaip dekoratyvinė. Žiedai gana stambus, vainiklapiai balsvai rožiniai. Kita — paprastais žiedais, paplitusi laukuose. Putoklio šakniastiebiai 5—6 mm storio, žievė tamsiai raudona. Auga lengvesnėse smėlingose dirvose, paupiais, patvoriais, ant ežių ir kt.
Liaudies ir mokslinėje medicinoje vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Radix Saponariąe rubrae). Žaliavoje randama 6—7% saponinų, kurių dėka putoklio šaknys turi pritaikymą medicinoje ir iš dalies namų apyvokoje. Tai turtingiausias saponinų augalas. Svarbiausieji iš jų yra saporubinas ir saporubininė rūgštis.
Terapijoje vartojama kaip atsikosėjimą palengvinanti priemonė, iš dalies skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą. Pagal prof. Mušinskį saponinai duoda pastovius junginius su cholesterinu ir kartais gaunami geri rezultatai gydant tulžies akmenis. Tačiau dėl stipraus veikimo kartais gali sukelti gleivinių dirginimą bei vėmimą.
Todėl putoklio šaknis reikia vartoti su gleivingomis medžiagomis. Be to, šaknis galima naudoti šilkinėms ir vilnonėms medžiagoms plauti. Kurių oda yra jautri šarmams, patariama prausimuisi naudoti putoklio šaknis.