Sukatžolė iki 120 cm aukščio augalas. Smulkūs rožiniai žiedai, susitelkę viršutinių lapų pažastyse, sudaro varpišką žiedyną. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Auga dykvietėse, soduose, daržuose. Paplitusi visoje mūsų šalies teritorijoje. Kaip vaistinė žaliava vartojama viršutinės stiebti dalys, lapai ir šoninės šakelės su žiedais; jie renkami augalui žydint, džiovinama palėpėse, daržinėse arba atvirame ore.
Apie augalą primenama įvairiose senovinėse gydymo knygose, pradedant XV amžiumi, dažniausiai kaip apie vaistą nuo „širdies plakimo”. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos jis buvo rekomenduojamas kaip širdį veikiantis vaistas, nurodomos jo tonizuojančios ir stimuliuojančios savybės. Nustatyta, kad augalo lapų ir žydinčių viršūnių antpilas teigiamai veikia sergančiuosius širdies ir kraujagyslių ligomis, neurozėmis, hipertonine liga, stenokardija, kardioskleroze, miokarditu, turinčiuosius širdies ydų.
Augalas nenuodingas. Savo gydomosiomis savybėmis sukatžolė pranašesnė už valerijoną. Esant padidėjusiam nerviniam jautrumui, širdies ir kraujagyslių neurozėms, hipertoninės ligos ankstyvoms stadijoms, geriamas sukatžolės antpilas. Jam paruošti 15 g žolės užplikinama 200 ml verdančio vandens, duodama pritraukti 1 valandą ir geriama po valgomąjj šaukštą 3–5 kartus per dieną. Sergant hipertonine liga, geriama kitų vaistinių augalų ir sukatžolės arbata: 40 g sausos sukatžolės, 40 g pelkinio pūkelio žolės, 40 g gudobelės žiedų užplikinama 1 litru verdančio vandens. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį 2-3 savaites.
Sukatžolė įeina į kai kurių raminamųjų arbatų sudėtį, kurios geriamos sergant neurastenija: 2 dalys sukatžolės, 1 dalis trilapio pupalaiškio lapų, 1 dalis vaistinės ramunės žiedų; 15 g žolių mišinio užplikinama stikline verdančio vandens, duodama pritraukti per nakti, geriama 2-3 kartus per dieną. Esant nemigai ir padidėjusiam nerviniam jaudrumui, sukatžolė vartojama lygiomis dalimis su arkliauogės lapais. Po 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos sukatžolės žolės ir arkliauogės lapų sumaišoma, užplikinama dviem stiklinėmis verdančio vandens, verdama 5 minutes, po to duodama pritraukti 30 minučių, iškošiama ir geriama po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.
Sukatžolės antpilas dėl biologiškai aktyvių medžiagų (saponinų, organinių rūgščių, flavonoidų, alkaloidų, rauginių medžiagų) komplekso kartais vartojamas esant galvos smegenų kraujagyslių sklerozei, sergant Bazedovo ligos lengvomis formomis (tireotoksikoze) ir nuomariu. Vaistinėse būna 20% spiritinės sukatžolės tinktūros; tai skaidrus, žalsvai rudas, kartaus skonio, silpno gero kvapo skystis. Ji geriama po 30 lašų 2-3 kartus per dieną.
Įvairiose šalyse sukatžolė vartojama kaip raminamasis vaistas, ypač pagyvenusio amžiaus žmonių, sergant kvėpavimo taktų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, esant neurozėms, isterijai, neuralgijoms, dusuliui, sergant nuomariu, tireotoksikoze.