zinok.eu

Reaktyvinio judėjimo bandymai

Reaktyvinio judėjimo bandymai iš karto pradėkime nuo bandymo, kuris, kaip sakoma, natūroje leis stebėti reaktyvinį judėjimą. Bandymas gana paprastas, bet reikia gerai pasiruošti, kad jis būtų sėkmingas. Iš lentos išpjaukite 1,5 centimetro storio, 5 centimetrų pločio ir 10 centimetrų ilgio stačiakampį. Tai bus mažas sielis – mūsų prietaiso pagrindas. Jo siaurosios pusės viduryje vandenyje netirpstančiais klijais priklijuokite ir maža vinute prikalkite pusę išilgai perpjauto butelio kamščio (iš kamštinio medžio).

Vienas tos pusės galas turi būti sulig lentele, o kitas dviem centimetrais iškilęs. Paskui iš kartono išpjaukite dvi siauras 0,5X10 centimetrų dydžio juosteles ir priklijuokite jas sielio viduryje (pradedant nuo kamščio), tarp jų palikę penkių milimetrų tarpelį.

Paimkite skutimosi peiliuką (reikia turėti keletą, nes jie greitai lūžta), kiek įmanoma sulenkite, o galus suriškite siūlu taip, kaip ,,užtaisydavote” kartono spyruoklę bandyme su sviedinukais. Čia peliukas atliks tą patį spyruoklės vaidmenį. Sulenktą peiliuką apverskite galais į viršų ir, vieną galą priglaudę prie kamščio, pririškite prie jo siūlu. Be to, peiliuko galą apjuoskite plona viela ir priveržkite jį prie kamščio.

Šiam bandymui reikia įsigyti medinį arba plastmasinį trijų centimetrų skersmens rutuliuką. Rutuliukas turi sverti ne daugiau kaip 10 gramų (ne daugiau kaip dvi penkių kapeikų monetos). Medinis rutuliukas yra tuo pranašesnis, kad jis neskęsta. Jį bus lengviau surasti, jei bandymas bus daromas ant tvenkinio arba ežero kranto.

Žinoma, bandymą galima gerai padaryti ir dideliame dubenyje ar vonioje. Svarbu, kad vanduo būtų ramus, kad nebūtų nei bangų, nei srovės, nei vėjo. Sielį su ,,užtaisyta” spyruokle (peiliuku) nuleiskite į vandenį. Medinį rutuliuką padékite ant kartono takelio ir priglauskite prie peiliuko.

Peiliuko galas turi liesti rutuliuko vidurį arba būti šiek tiek aukščiau. Kai nuleistas į vandenį sielis nurims, nustos judėjęs, prie siūlo, suveržusio peiliuko galus, priglauskite degantį degtuką. Tai darykite atsargiai, nepaliesdami nei siūlo, nei peiliuko. Siūlas nudegs, peiliuko galas stuktelės per rutuliuką, ir jis nuo sielio nušoks į vandenį. Sielis nuplauks į priešingą pusę.

Su panašiu bandymu jau susipažinote, kai atsitiesdama kartono spyruoklė suduodavo per du sviedinukus, juos pajudindama. Rutuliukai nuriedėdavo į skirtingas puses. Čia įvyko tas pats, tik antruoju sviedinuku buvo pats sielis. Abiem atvejais veikė reaktyvinio judėjimo principas.

Nuo sielio nušokęs rutuliukas yra panašus į kuro degimo produktus, išlekiančius iš raketos tūtų. Atsitiesdama spyruoklė spustelėjo rutuliuką ir tuo pat metu ,,degimo kameros” sienelę-kamštį, prie kurio ji pririšta. Spyruoklės spaudžiamas rutuliukas išlėkė iš mūsų plaukiojančiosios ,,raketos”, o slėgis į priešingą degimo kameros” sienelę dėl šio spaudimo privertė ją pajudėti į priešingą pusę.

Startuojančioje raketoje kurį laiką nuolat dega kuras. Pro siaurą, bet vis platėjančią tūtos angą dideliu greičiu išsiveržia labai suslėgti degimo produktai – dujos. Dar nepasiekusi reikiamo greičio, raketa įgyja pagreitį ir lekia priešinga išsiveržusių dujų srautui kryptimi.

Varikliams dirbant, raketa gali skrieti ir beorėje erdvėje. Degimo kameroje kuras gauna degimui reikalingą deguonies porciją. Ir raketa lekia tik dėl reaktyvinės jėgos (atatrankos jėgos), o ne dėl atostūmio į orą.

Atatranka būna ir šaudant iš pabūklų ar šautuvų. Sviedinys arba kulka lekia į vieną pusę, o pabūklas arba šautuvas juda į kitą. Bet sviedinio arba kulkos masės yra kur kas mažesnės negu pabūklo ar šautuvo. Prisiminkite bandymą su sviedinukais, kurių masės skirtingos. Kuris iš jų nuriedės toliau? Žinoma, tas, kurio masė mažesnė.

Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Reaktyvinis_variklis

Exit mobile version