Manganas.
1931 m. mokslininkai nustatė, kad pelėms ir žiurkėms augti bei joms lytiškai formuotis reikalingas manganas. Jo trūkstant, viščiukams nenormaliai sukalkėja kaulai, deformuojasi sąnariai. Manganas, kaip ir geležis, blogai absorbuojamas virškinimo trakte. Didelis kiekis kalcio ir fosforo maiste mažina mangano absorbavimą.
Suaugusio žmogaus organizme mangano yra 20 mg. Jis dalyvauja baltymų sintezėje, stimuliuoja fermentų ir vitaminų B₁, B2, B6, C, E veiklą. Nuo mangano kraujyje padaugėja hemoglobino, sustiprėja apsauginės organizmo savybės. Šis elementas reikalingas angliavandenių ir riebalų apykaitai. Jis padeda gaminti kraują, augti, kvėpuoti audiniams.
Prieš miokardo infarktą kraujyje beveik visada padaugėja mangano. Todėl jo kiekis gali įspėti apie gresiantį miokardo infarktą. Ligonių, kurie serga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, organizme mangano taip pat padaugėja, o sergančių vėžiu ar kepenų ciroze sumažėja.
Vaikas, kuriam trūksta mangano, lėčiau auga, prastai formuojasi kaulai. Suaugusiam žmogui per parą reikia 5-10 mg mangano. Nemažai jo yra avižose, rugiuose, grikiuose, miežiuose, žirniuose, riešutuose, žiediniuose kopūstuose, krapuose, avietėse, spanguolėse, juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, arbatoje, kavoje ir kitur.
Kobaltas.
Jis reikalingas žarnyno mikroflorai sintezuojant vitaminą B12, taip pat padeda iš virškinamojo trakto pasisavinti geležį. Kobaltas skatina hemoglobino sintezę ir eritrocitų gamybą, todėl ypač svarbus gydant mažakraujystę. Jis aktyvina fermentų veiklą, stimuliuoja augimą, stabdo cholesterino sintezę. Kobaltas piktybiniuose navikuose sulaiko ląstelių dauginimąsi.
Kobalto žmogus gauna su maistu. Daug kobalto yra grikiuose, žirniuose, grūdinėse kultūrose, česnakuose, svogūnų laiškuose, morkose, petražolėse, burokėliuose, pomidoruose, vynuogėse ir ypač žemuogėse. Jo paros 0,1-0,2 mg norma
Jodas.
Medicininėse knygose rašoma, kad skydliaukės ligos buvo žinomos jau senovės Kinijoje ir Graikijoje. Tuomet jas gydė jūros žolėmis. 1811 m. jodo buvo rasta jūros žolėse, o po dešimties metų jį jau naudojo kaip vaistą.
Mokslininkai nustatė, kad skydliaukė kaupia jodą ir jį naudoja hormonų sintezei. Trūkstant šių hormonų (taip pat ir jodo), sulėtėja medžiagų apykaita, protinis ir fizinis darbas, mažiau gaminama energijos ir šilumos, susilpnėja kraujo cirkuliacija, pulsas, sutrinka elektrolitų pasiskirstymas audiniuose, padaugėja kraujyje cholesterino, turi įtakos nervų sistemos veiklai. Todėl labai svarbu, kad žmogus nuolat gautų jodo.
Maži vaikai, kurių, skydliaukėje trūksta jodo, lėčiau auga. Žmogui per parą reikia 0,1-0,2 mg jodo. Jo yra jūros augaluose, ypač kopūstuose, žuvyse, jūros ore. Gyvenantieji toliau nuo jūros gauna jo mažiau, todėl ir organizmas gali jausti jo trūkumą. Nedaug jodo yra grūdinėse, ankštinėse daržovėse, kopūstuose, svogūnuose, morkose, agurkuose. Maistą galima praturtinti jodu vartojant jūros druską bei jūros kopūstus.
Fluoras.
Fluoro yra visuose žmogaus organuose ir audiniuose, ypač daug dantyse ir kauliniame audinyje. Fluoro reikia formuojantis ir kaulėjant dantims. trūkstant, plinta dantų kariesas.Fluoras gamtoje nepaplitęs. Žmogus jį gauna su geriamuoju vandeniu, šiek tiek su kai kuriais maisto produktais.
Manoma, kad normaliai organizmo veiklai per parą užtenka 1 mg fluoro. Fluoro yra arbatoje, grūdinėse kultūrose, daržovėse, vaisiuose, riešutuose, kepenyse, menkėje.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Manganas