Kiniškoji šizandra priklauso magnolinių (Magnoliaceae) šeimai. Tai daugiametis, vijoklinis-lianinis krūmelis, kuris savaime išsiplatinęs ir gausiai auga Mongolijoje, Mandžiūrijoje, Japonijoje, o TSRS auga Chabarovsko krašte. Šizandra auga upių šlaituose, dažnai kedrinių pušų pavėsyje. Iš bandymų paaiškėjo, kad šį augaliuką galima auginti ir mūsų sąlygose. Šiam augalui būdinga tai, kad, priklausomai nuo aplinkos sąlygų įtakos, vienais metais jis turi didesnį procentą vyriškųjų žiedų, kitais — moteriškųjų, todėl vaisių derlius svyruoja priklausomai nuo moteriškų žiedų gausumo.
Kaip vaistinis augalas šizandra žinoma seniai Kinijoje. Jau XVI šimtmetyje ji buvo įtraukta į kiniškąją farmakopėją.
Vaisiuose (Fructus Schizandrae) randama šių medžiagų: eterinio aliejaus iki 2%, organinių rūgščių, tai yra obuolinės, citrininės ir vyninės, cukringų medžiagų, dervų, vitamino C ir įvairių druskų. Daugelio mokslininkų farmakologiniai tyrimai parodė, kad šizandros vaisiai tonizuoja širdį, kraujo indų sistemą, reguliuoja kraujo apytaką, jaudina kvėpavimo centrą.
Aktyviausi preparatai gaunami iš vaisių. Jie gaminami ištraukų bei tablečių forma.
Bendrai kiniškosios šizandros preparatų vartojimas stimuliuoja širdies darbą, kvėpavimą ir centrinę nervų sistemą.