Italija, garsėjanti savo menu, virtuve ir turtinga istorija, šiuo metu susiduria su Graikiją primenančiomis ekonominėmis problemomis. Jos BVP jau daugiau nei dešimtmetį stovi vietoje, todėl panagrinėkime, kokie veiksniai yra svarbūs ir ar yra vilties atsigauti.
Ilgas nuosmukis: BVP istorija
Italijos ekonomikos nuosmukis, kurio sunku nepastebėti. Per pastaruosius 15 metų jos BVP smuko iki 15 proc. žemiau 2008 m. lygio. Tai daugiau nei tik statistiniai duomenys – tai rimtų struktūrinių problemų ir pasaulinės recesijos padarinių atspindys. Tokie veiksniai kaip didelė valstybės skola ir senstanti darbo jėga prisideda prie sąstingio, todėl šalies, kuri kadaise didžiavosi savo ekonominiu meistriškumu, paveikslas yra niūrus. Italijos augimo istorija apsivertė, ir nors prisiminimai apie ekonomikos stebuklus išlieka, kelias į atsigavimą atrodo ilgas ir vingiuotas.
Demografinė dilema: senstanti darbo jėga
Italijos senėjanti visuomenė yra bene opiausia ekonominė problema. Didelė darbo jėgos dalis artėja prie pensijos, todėl jaunų darbuotojų, galinčių užimti svarbias pareigas, mažėja. Šis demografinis pokytis reiškia, kad kol viena karta išeina į pensiją, kita karta nebeturi kuo jų pakeisti. Net ir turėdamos gražų kraštovaizdį ir turtingą turizmo potencialą, mažosios įmonės sunkiai verčiasi be jaunų, technologiškai išprususių talentų, reikalingų inovacijoms ir augimui. Jei Italija nori pakeisti šią tendenciją, ji turi pritraukti jaunų darbuotojų į tėvynę ir strategiškai investuoti į švietimą ir mokymą.
Istoriniai modeliai: Mokymasis iš praeities krizių
Italija jau ne kartą atsigavo po ekonominių krizių, ypač po Antrojo pasaulinio karo iš griuvėsių tapusi pasauline pramonės galybe. Italijos ekonominį stebuklą 1951-1973 m. daugiausia skatino JAV pagalba ir pramonės gamybos pakilimas. Tačiau ilgainiui šį augimą lydėjo sunkumai, įskaitant didžiulę infliaciją ir biudžeto deficitą, ypač XX a. pabaigoje. Praeities pamokos rodo, kad Italija gali atsigauti, tačiau jai reikia iš esmės pakeisti politiką ir investicijas, kad šiuolaikinis stebuklas įsiliepsnotų. Istorinis atsigavimas teikia vilties, tačiau taip pat pabrėžia, kad būtina mokytis iš klaidų, kad jos nepasikartotų.
Apmokestinimas ir juodoji rinka: Ekonominis nutekėjimas
Nors Italija džiaugiasi vaizdingomis pakrantėmis ir gyvybingais miestais, ji susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su mokesčių vengimu ir didele juodąja rinka. Italijos Senato atliktais stulbinančiais skaičiavimais, dėl tokios praktikos kasmet prarandama apie 132 mlrd. eurų mokestinių pajamų. Dėl to mokesčius mokantiems piliečiams tenka mokėti didesnius mokesčius, o vyriausybės pastangos didinti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą yra mažesnės. Juodoji rinka klesti, nes mažos įmonės dažnai nesilaiko mokesčių reikalavimų, o tai labai prisideda prie neoficialumo kultūros. Šių problemų sprendimas yra gyvybiškai svarbus Italijos ekonomikos sveikatai ir tvarumui.
Netolygus ekonominis kraštovaizdis: Šiaurė ir Pietūs.
Italijos ekonominė atskirtis tarp klestinčios šiaurės ir sunkumų patiriančių pietų atskleidžia kraupią realybę. Šiauriniuose regionuose yra didesnės pajamos, geresnis išsilavinimas ir daugiau darbo vietų, o Pietų Italija susiduria su dideliu nedarbo lygiu ir žemesniu gyvenimo lygiu. Šiuo metu nedarbo lygis siekia 7,8 % ir viršija ES vidurkį, todėl Italijos jaunimas dažnai išvyksta į užsienį ieškoti geresnių perspektyvų, o tai dar labiau didina demografinę krizę. Šio atotrūkio mažinimas – ne tik socialinė problema, bet ir ekonominė būtinybė, jei Italija siekia vieningo požiūrio į atgaivinimą ir augimą.
Vyriausybės pastangos: Meloni ekonominė vizija
Vadovaujant Džordžijai Meloni (Giorgia Meloni), Italijos ekonominės strategijos yra dėmesio centre. G. Meloni vyriausybė siekia skatinti augimą mažindama mokesčius ir didindama išlaidas, tačiau tai apsunkina didelė valstybės skola, antra pagal dydį ES. Nors rėmimasis ES lėšomis skamba daug žadančiai, šiuo metu šie ištekliai yra neprieinami, todėl jos administracijai tenka papildoma našta. Iššūkiai didžiuliai, tačiau ketinimas skatinti augimą ir remti verslą yra žingsnis teisinga linkme, jei tik tam bus prieinamos ir apčiuopiamos priemonės.
Italijos ekonominis kraštovaizdis yra sudėtingas, pasižymintis istorinėmis aukštumomis ir dabartinėmis žemumomis. Nors yra daugybė iššūkių, įskaitant demografinius ir skolos, yra vilties atsinaujinti pasitelkus strategines investicijas ir politikos reformas. Italijos istorijos atsparumas gali būti orientyras.