Rytų Timoras nuo 2002 m., kai atgavo nepriklausomybę, ekonomiškai sunkiai verčiasi, nors turi didžiules gamtinių dujų atsargas. Tačiau sudėtingas jūrinis ginčas su Australija riboja jo potencialą. Panagrinėkime šiuos ginčytinus santykius.
Trumpa Rytų Timoro kovos už nepriklausomybę istorija
Rytų Timoro kelias į nepriklausomybę 2002 m. buvo sunki kova. Po ilgus metus trukusio kolonijinio valdymo ir invazijos 1999 m. referendume beveik 78 % timoriečių balsavo už laisvę. Tačiau, pasiekęs nepriklausomybę, Rytų Timoras buvo turtingas gamtos išteklių, bet neturtingas ekonominio stabilumo. Šį paradoksą lėmė istorinė neteisybė ir išorės įtaka, kuri suformavo jo ekonominį kraštovaizdį. Tarptautinė bendruomenė, kuri kadaise užmerkė akis prieš Indonezijos okupacijos metu patirtas kančias, dabar stebi, kaip Rytų Timoras plaukia sudėtingais politinės diplomatijos ir ekonominio išnaudojimo vandenimis.
Jūrų ginčai: Šiuolaikinė aukso karštinė?
Timoro jūra yra lobynas, ypač Didžiojo saulėtekio naftos telkinys, kuriame yra neišnaudotų atsargų už maždaug 40 mlrd. dolerių. Tačiau dėl Australijos ir Rytų Timoro jūrų sienos ginčo šių turtų išgavimas tapo neįtikėtinai sudėtingas. Australija siekia, kad ribos būtų nustatomos pagal natūralų pratęsimą, o Rytų Timoras primygtinai reikalauja laikytis vidurio linijos principo. Šis nesutarimas dėl jūrų sienų yra ne tik geografijos klausimas, bet ir tiesioginis iššūkis Rytų Timoro ekonominiam išlikimui. Tęsiantis deryboms, daugelis klausia: kiek ilgai Rytų Timoras gali sau leisti laukti savo teisingos dalies?
Išdavystė: Derybos ir šnipinėjimas
Šokiruojantis istorijos posūkis – 2012 m. paaiškėjo Australijos šnipinėjimo skandalas, kai Australija per derybas klausėsi Rytų Timoro kabineto pokalbių. Ši išdavystė metė ilgą šešėlį ant jų diplomatinių santykių, nes Rytų Timoras jautėsi netekęs autonomijos derybų sąlygomis. Australijos atsisakymas pripažinti tarptautinius jūrų ginčų sprendimus tik padidino įtampą. Dėl sudarytų susitarimų, į kuriuos žvelgiama per stebėjimo ir manipuliavimo prizmę, Rytų Timoras atsidūrė sunkioje pasirinkimo padėtyje: būti atspariam arba likti nuolankiam po didesnio kaimyno nykščiu.
Kova už teisingą pajamų pasidalijimą
Rytų Timoro ekonomika labai priklausė nuo pajamų iš naftos ir dujų, 90 % jų gaunama iš Bayu-Undan telkinio. Tačiau dėl Australijos derybų taktikos jis sunkiai užsitikrino savo interesus „Didžiojo saulėtekio“ telkinyje. 2006 m. susitarimas, pagal kurį pajamos dalijamos per pusę, buvo panašus ne tiek į partnerystę, kiek į koncesiją. Tačiau 2016 m., kai teismo sprendimu buvo panaikinti ankstesni susitarimai ir Rytų Timorui buvo suteiktos didesnės teisės į jo gamtos išteklius, švystelėjo viltis. Dabar pagal 2019 m. susitarimą Rytų Timoras gali gauti iki 80 proc. pajamų iš projekto „Greater Sunrise“, priklausomai nuo to, kur bus perdirbamos dujos. Ar tai gali būti lūžio taškas Rytų Timorui?
Dujų karų pamokos: kaip toliau elgtis?
Rytų Timoro ir Australijos ginčo dėl dujų saga yra svarbi išteklių valdymo ir tarptautinių santykių pamoka. Pasaulinei ekonomikai keičiantis ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams užimant svarbiausią vietą, sąžiningų derybų ir skaidrumo svarba išgaunant išteklius išlieka svarbiausia. Rytų Timoro situacija yra pamokanti istorija kitoms valstybėms, kurios gali atsidurti panašiose kebliose situacijose, ir pabrėžia būtinybę būti budriems ir ginti suverenias teises. Rytų Timorui įveikiant šį išbandymų kelią, išryškėja jo žmonių atsparumas, rodantis, kad įgalinimas ir ekonominis suverenumas yra pasiekiami.
Šiuo metu vykstantis Rytų Timoro ir Australijos jūrinis ginčas atskleidžia giliai įsišaknijusias problemas, susijusias su nepriklausomybe, išnaudojimu ir išteklių valdymu. Rytų Timoro kova už sąžiningas derybas yra svarbus priminimas, kad ekonominis įgalinimas turi būti grindžiamas sąžiningu žaidimu ir skaidrumu.