Dėmėtasis rūgtis yra vienametis 80 cm aukščio žolinis augalas, kurio stiebas yra status, o kartais gulsčias, bambliuotas. Lapai lancetiški, su labai trumpu koteliu, pilki, apatinė dalis kartais plaukuota. Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai rausvi, susitelkę netikrose varpose stiebų ir šakų viršūnėse arba lapų pažastyse. Vaisius kriaušiškas, 2 mm ilgio, juodas, plokščiai išgaubtais šonais, blizgantis, apyžiedžio apgaubtas riešutėlis.
Lietuvoje dažniausiai auga upių, ežerų pakrantėse, pievose, daržuose, molingose dirvose. Paplitęs visoje respublikoje. Vaistinei žaliavai žolė renkama augalui žydint. Nupjaunama viršutinė 35-40 cm ilgio lapuota dalis kartu su žiedais ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti bekvapė, kartaus sutraukiančio skonio ir saugoma gerai vėdinamoje patalpoje dvejus metus.
Dėmėtojo rūgčio žolėje yra raugų, cukraus, pektino, gleivių, organinių rūgščių (galinės, obuolių, acto, sviesto), eterinio aliejaus, vitamino C (100 mg%) vitamino K, rutino, kvercitrino, avikuliarino, hiperozido, mineralinių druskų, fitosterino ir kt.
Iš žolės paruošti galeniniai preparatai stabdo kraujavimą, gydo uždegimus, pasižymi sutraukiamosiomis ypatybėmis. Todėl iš dėmėtojo rūgčio pagaminti vaistai didina kraujo klampumą ir krešumą. Jais galima gydyti gimdos uždegimą, užtrukusias mėnesines, užkietėjusius vidurius, kraujuojantį hemorojų.
Be to, jo preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą.
Dėmėtojo rūgčio užpilui paruošti reikia imti 10 g vaistinės žaliavos ir užpilti stikline verdančio vandens. Paskui kaitinti vandens vonelėje 15 minučių, aušinti kambario temperatūroje 45 minutes, perkošti ir gerti po vieną valgomąjį šaukštą prieš valgį tris kartus per dieną.
Užsienio šalių medikai dėmėtuoju rūgčiu gydo skrandžio, žarnyno ir gimdos kraujavimus, inkstų akmenligę, hemorojų. Iš augalo žalių lapų sutrinta košele gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.
Lietuvių liaudis žolės užpilu gydo hemorojinius ir gimdos kraujavimus, viduriavimą. Be to, juo skalaujama burna ir gerklė, gydomos odos ligos. Dėmėtojo rūgčio dedama į įvairius vaistažolių mišinius. Jo preparatų nereikėtų naudoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešumas ir kurie serga inkstų uždegimu.