Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos, Amarilis kilęs iš Peru valstybės, gražus, svogūninis daugiametis augalas, dažnai sutinkamas ir mūsų kambariuose. Lapai linijiški, žiedstiebis status. Suaugę svogūnai išleidžia 1-2 žiedstiebius, ant kurių žydi po 4-5 ir daugiau gražių žiedų. Žydi pavasarį (balandžio-gegužės mėnesiais) ir vasaros pabaigoje (rugpjūčio mėnesį). Pastaruoju laiku yra išvesta labai daug naujų amarilio hibridų, kurių žiedai pasižymi spalvų įvairumu – nuo baltos iki vyšnios spalvos, kartais baltomis juostelėmis ant vainiklapių.
Amarilis veisiamas sėklomis ir mažais svogūnėliais. Sėklos sėjamos vasario-kovo mėnesiais į lapinės ir velėninės žemių mišinį. Daiginama šiltai (20-24 laipsnių temperatūroje). Paaugę daigai pikuojami į lapinės ir kompostinės žemių mišinį vazonėliuose arba dėžutėse ir laikomi šviesioje vietoje. Svogūnėliai nuo motininio augalo atskiriami jį persodinant. Iš sėklų išaugintas amarilis žydi 3-4 metais, o iš svogūnų -2-3 metais.
Į žemę Po peržydėjimo amarilis persodinamas. (iš 1 dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės, 1 dalies veleninės žemės ir smėlio) įkišama 2/3 svogūno. Šaknų apipjaustyti negalima pašalinti reikia tik negyvas šaknis. Augantį amarilį naudinga 2-3 kartus per mėnesį patręšti karvių mėšlo bei paukščių išmatų srutomis arba mineralinėmis trąšomis.
Akacija (Acacia) – visad žaliuojantis medelis
Norint, kad amarilis žydėtų anksčiau – vasario-kovo mėnesiais, žiemą jį reikia laikyti šiltoje, tamsioje vietoje ir nelaistyti. Žiedstiebiui išaugus 5-10 centimetrų aukščio, amarilį reikia pastatyti ant lango ir reguliariai laistyti.
Iš kenkėjų amarilį puola amarai, o iš ligų svogūnų puvinys nuo per dažno laistymo tiesiog ant svogūno arba sužeidimo. Todėl amarilį laistant reikia saugoti, kad kuo mažiau vandens patektų ant svogūno; pažeistos vietos apibarstomos medžio anglies milteliais. Su amarais kovojama tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir anksčiau aprašytų augalų.