Adeno įlanka tampa karinio aktyvumo židiniu, nes pasaulio galybės reiškia savo pretenzijas. Dėl savo strateginės padėties šis regionas sulaukia precedento neturinčio daugelio valstybių dėmesio, o tai išryškina šiuolaikinės geopolitikos sudėtingumą.
Strateginis aklavietės taškas
Adeno įlanka yra gyvybiškai svarbus jūrų tarpeklis, per kurį vyksta apie 10 % pasaulinės prekybos. Todėl jos geopolitinės reikšmės neįmanoma ignoruoti. Kadangi didžiosios valstybės kovoja dėl įtakos, statymai yra dideli. Tokios šalys, kaip JAV ir Kinija, pripažįsta, kad šio akligatvio kontrolė gali reikšti skirtumą tarp ekonominio dominavimo ir atsilikimo lenktynėse dėl pasaulinės galios. Šių valstybių dalyvavimas nėra susijęs tik su karine galia, bet ir su jų ekonomikai naudingų prekybos kelių užtikrinimu, kad jų prekės netrukdomai pasiektų tarptautines rinkas.
Istoriniai pėdsakai Džibutyje
Pačioje Adeno įlankos širdyje įsikūręs Džibutis, kurio geopolitinė reikšmė tebėra susijusi su kolonijine istorija. Per kovą dėl Afrikos Prancūzija čia įkūrė karinę bazę ir sukūrė tvirtovę, kuri laikui bėgant plėtėsi. Po Antrojo pasaulinio karo ši bazė tapo NATO operacijų centru, strategine jūrų interesų koordinavimo brangenybe. Šiandien Džibutyje karinė dinamika yra senos ir naujos istorijos mišinys, nes įvairios valstybės siekia, kad bazė taptų pagrindiniu kovos su terorizmu ir piratavimu centru, o tai dar labiau padidina jos istorinę svarbą.
Pajėgų koalicija: Didėjantis karinis dalyvavimas
Pastaraisiais metais Adeno įlankoje smarkiai išaugo kariniai įsipareigojimai. JAV, Prancūzija, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir net Rusija steigia bazes, tačiau kodėl taip staiga įsibėgėjo? Pasaulinė kova dėl įtakos atgaivino seną šachmatų žaidimą, kuriame kiekviena valstybė stengiasi palankiai išdėstyti savo figūrėles. Pirmoji nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nuolatinė Japonijos bazė užsienyje ir Kinijos bazė Džibutyje pabrėžia geopolitinę kovą. Net ir turėdamos skirtingas darbotvarkes, visos šalys siekia užtikrinti savo jūrinius interesus – tai rodo, kaip susipynė pasaulinės prekybos ir karinės strategijos.
Ekonominiai atgarsiai: Militarizacijos poveikis
Karinių pajėgų stiprinimas Adeno įlankoje daro įtaką ne tik saugumui, bet ir prekybai bei regiono ekonomikai. Pranešama, kad Džibutis apie 5 % savo BVP gauna iš užsienio karinių pajėgų nuomotojų, ir tai rodo, kaip karinis buvimas gali sustiprinti vietos ekonomiką. JAE domina saugūs prekybos keliai, ypač atsižvelgiant į tai, kad 98 % Kataro suskystintų gamtinių dujų patenka į šiuos vandenis. Lokalizuotas konfliktas gali kelti pavojų šiems gyvybiškai svarbiems keliams, todėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalims kyla susirūpinimas dėl jų prekybos saugumo ir stabilumo. Didėjant įtampai, didėja ir ekonominė rizika.
Kovos su terorizmu klausimai, dėl kurių visi gali susitarti
Įdomu tai, kad, nepaisant sudėtingų aplinkybių, beveik visos šalys pritaria kovai su piratavimu ir terorizmu. JAV įsteigė kovos su terorizmu bazę Jemene, o JAE aktyviai dalyvauja kovos su piratavimu operacijose. Kiekvienos šalies karinės pajėgos kartais gali bendradarbiauti ir taip sudaryti netikėtus aljansus. Toks regioninio saugumo požiūris taip pat atspindi, kad terorizmo tinklai išlieka bendru priešu, net jei atskiri interesai gali prieštarauti kituose frontuose. Tačiau šis bendradarbiavimas yra subtilus; kadangi kiekviena šalis siekia savo tikslų, bet koks klaidingas žingsnis gali sukelti didesnius konfliktus.
Adeno įlankoje didėjant karinei įtampai, pasekmės toli peržengia regiono ribas. Valstybėms reiškiant pretenzijas dėl strateginės kontrolės, trapi pasaulinės prekybos ir saugumo pusiausvyra pakimba ant plauko. Adeno įlankos, kaip karinio karščio taško, ateitis gali dešimtmečiams iš naujo apibrėžti tarptautinius santykius.